Silkiažuvės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
{{Taxobox_end_placement}} |
{{Taxobox_end_placement}} |
||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
'''Silkiažuvės''' (''Clupeiformes'') - [[kaulinės žuvys|kaulinių žuvų]] būrys. Tai primityviausios dabartinės kaulinės žuvys. Kūnas aptakus, suplotas iš šonų. Dauguma jų sidabriškos spalvos, o nugara žalio ar mėlyno atspalvio. Žvynai cikloidiniai, lengvai iškrintantys. [[Pelekas|Pelekai]] be kietų spindulių, pilviniai toli nuo krūtininių. [[Šoninė linija]] trumpa, tik per 2-5 žvynus. Vidinė kaukolė ne visai sukaulėjusi, joje dar daug kremzlės. [[Plaukimo pūslė]] jungiasi su žarnynu. Minta planktoniniais organizmais (dažniausiai [[vėžiagyvis|vėžiagyviais]] bei jų [[lerva|lervomis]], kuriuos nufiltruoja iš vandens išžiojusios didelę burną ir atidengdamos žiaunų šepetėlius. |
'''Silkiažuvės''' (lot. ''Clupeiformes'', vok. ''Heringsartigen'') - [[kaulinės žuvys|kaulinių žuvų]] būrys. Tai primityviausios dabartinės kaulinės žuvys. Kūnas aptakus, suplotas iš šonų. Dauguma jų sidabriškos spalvos, o nugara žalio ar mėlyno atspalvio. Žvynai cikloidiniai, lengvai iškrintantys. [[Pelekas|Pelekai]] be kietų spindulių, pilviniai toli nuo krūtininių. [[Šoninė linija]] trumpa, tik per 2-5 žvynus. Vidinė kaukolė ne visai sukaulėjusi, joje dar daug kremzlės. [[Plaukimo pūslė]] jungiasi su žarnynu. Minta planktoniniais organizmais (dažniausiai [[vėžiagyvis|vėžiagyviais]] bei jų [[lerva|lervomis]], kuriuos nufiltruoja iš vandens išžiojusios didelę burną ir atidengdamos žiaunų šepetėlius. |
||
Plačiai paplitusios jūrose, kai kurios plaukia neršti į upes. Dažnai gyvena didžiuliais būriais. Jos yra labai svarbi jūrų mitybinės grandinės grandis ir turi didelę reikšmę kai kurių pajūrio šalių ekonomikai. |
Plačiai paplitusios jūrose, kai kurios plaukia neršti į upes. Dažnai gyvena didžiuliais būriais. Jos yra labai svarbi jūrų mitybinės grandinės grandis ir turi didelę reikšmę kai kurių pajūrio šalių ekonomikai. |
||
Būryje yra 5 šeimos, apie 300 rūšių. |
|||
== Silkiažuvių šeimos == |
== Silkiažuvių šeimos == |
||
*[[Dantytasilkinės]] (''Denticipitidae'') |
*[[Dantytasilkinės]] (''Denticipitidae'') |
||
Eilutė 27: | Eilutė 29: | ||
[[Category:Silkiažuvės]] |
[[Category:Silkiažuvės]] |
||
{{commons|Category:Clupeiformes|}} |
|||
[[de:Heringsartige]] |
[[de:Heringsartige]] |
17:29, 28 birželio 2006 versija
Clupeiformes |
---|
Atlantinė silkė (Clupea harengus) |
Mokslinė klasifikacija |
Silkiažuvės (lot. Clupeiformes, vok. Heringsartigen) - kaulinių žuvų būrys. Tai primityviausios dabartinės kaulinės žuvys. Kūnas aptakus, suplotas iš šonų. Dauguma jų sidabriškos spalvos, o nugara žalio ar mėlyno atspalvio. Žvynai cikloidiniai, lengvai iškrintantys. Pelekai be kietų spindulių, pilviniai toli nuo krūtininių. Šoninė linija trumpa, tik per 2-5 žvynus. Vidinė kaukolė ne visai sukaulėjusi, joje dar daug kremzlės. Plaukimo pūslė jungiasi su žarnynu. Minta planktoniniais organizmais (dažniausiai vėžiagyviais bei jų lervomis, kuriuos nufiltruoja iš vandens išžiojusios didelę burną ir atidengdamos žiaunų šepetėlius.
Plačiai paplitusios jūrose, kai kurios plaukia neršti į upes. Dažnai gyvena didžiuliais būriais. Jos yra labai svarbi jūrų mitybinės grandinės grandis ir turi didelę reikšmę kai kurių pajūrio šalių ekonomikai.
Būryje yra 5 šeimos, apie 300 rūšių.
Silkiažuvių šeimos
- Dantytasilkinės (Denticipitidae)
- Ančiuvinės (Engraulidae)
- Kirvukinės silkės (Pristigasteridae)
- Vilkasilkinės (Chirocentridae)
- Silkinės (Clupeidae):
- Kilkė, arba šprotas (Sprattus sprattus)
- Sardinė (Sardina pilchardus)
- Perpelė (Alosa fallax). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
- Atlantinė silkė (Clupea harengus)
- Strimelė (Clupea harengus membras)