Kobrynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 52°13′0″ š. pl. 24°22′0″ r. ilg. / 52.21667°š. pl. 24.36667°r. ilg. / 52.21667; 24.36667 (Kobrynas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
Botai
148 533 keitimai
S robotas Pridedama: nl:Kobryn
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 5: Eilutė 5:
|paveikslėlio tekstas = Miesto savivaldybė
|paveikslėlio tekstas = Miesto savivaldybė
|herbas = Coat of Arms of Kobryn, Belarus.png
|herbas = Coat of Arms of Kobryn, Belarus.png
|vėliava =
|vėliava = Flag of Kobryn, Belarus.png
|PL=52|PM=13|PS=0|IL=24|IM=22|IS=0
|PL=52|PM=13|PS=0|IL=24|IM=22|IS=0
|sritis = Bresto
|sritis = Bresto
Eilutė 20: Eilutė 20:
|kirč-l = Kòbrynas
|kirč-l = Kòbrynas
}}
}}

[[Vaizdas:Kobryn Trade Square on Postcard 1900s.jpg|thumb|260px|Turgaus aikštė 1900 m. ]]


'''Kobrynas''' (arba '''Kobrinas''') – miestas pietvakarių [[Baltarusija|Baltarusijoje]], 52 km į šiaurės rytus nuo [[Brestas (Baltarusija)|Bresto]], prie [[Muchavecas|Muchaveco]] upės ir [[Bugo-Dniepro kanalas|Bugo-Dniepro kanalo]]; [[Kobrino rajonas|Kobrino rajono]] centras. Svarbus transporto mazgas. Keliai į [[Brestas (Baltarusija)|Brestą]], [[Gomelis|Gomelį]], [[Malorita|Maloritą]], [[Babruiskas|Babruiską]].
'''Kobrynas''' (arba '''Kobrinas''') – miestas pietvakarių [[Baltarusija|Baltarusijoje]], 52 km į šiaurės rytus nuo [[Brestas (Baltarusija)|Bresto]], prie [[Muchavecas|Muchaveco]] upės ir [[Bugo-Dniepro kanalas|Bugo-Dniepro kanalo]]; [[Kobrino rajonas|Kobrino rajono]] centras. Svarbus transporto mazgas. Keliai į [[Brestas (Baltarusija)|Brestą]], [[Gomelis|Gomelį]], [[Malorita|Maloritą]], [[Babruiskas|Babruiską]].
Eilutė 25: Eilutė 27:
== Istorija ==
== Istorija ==
Kobrinas yra vienas seniausių Baltarusijos miestų, rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo [[1287]] m. Iki [[XIII a.]] priklausė [[Volynės Vladimiras|Volynės Vladimiro]] kunigaikštystei. Nuo [[XIV a.]] pirmos pusės priklausė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]]. [[XIV a.]] čia pastatyta medinė pilis. Žinoma, kad bent nuo [[1366]] m. miestą valdė Lietuvos didysis kunigaikštis [[Algirdas]], jam mirus sūnus Teodoras, po jo šio sūnus Romanas. [[1404]] m. Romanas iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vytautas|Vytauto]] gavo privilegiją valdyti Kobriną ir gretimas žemes, ši privilegija laikoma [[Kobrino kunigaikštystė]]s, gyvavusios iki [[1519]] m. įkūrimo data, o Romanas – kunigaikščių Kobrinskių giminės pradininku. Kobrinas buvo šios kunigaikštystės, nuo [[1519]] m. valstybinės Kobrino seniūnijos, [[1520]]–[[1566]] m. [[Kobrino apskritis|Kobrino apskrities]] (pavieto) centras. Nuo [[1532]] m. Kobrino seniūnija dažnai buvo [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir Lenkijos valdovų žmonų ([[Bona Sforca|Bonos Sforcos]], [[Ona Jogailaitė|Onos Jogailaitės]], [[Konstancija Austrė|Konstancijos Austrės]]) valda. Iš Kobrino seniūnijos [[1588]] m. įkurta [[Kobrino ekonomija]], gyvavusi iki [[1795]] m., (nuo XVIII a. pradžios [[Brastos-Kobrino ekonomija]]), Kobrinas – jos centras, vėliau – vienas centrų.
Kobrinas yra vienas seniausių Baltarusijos miestų, rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo [[1287]] m. Iki [[XIII a.]] priklausė [[Volynės Vladimiras|Volynės Vladimiro]] kunigaikštystei. Nuo [[XIV a.]] pirmos pusės priklausė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]]. [[XIV a.]] čia pastatyta medinė pilis. Žinoma, kad bent nuo [[1366]] m. miestą valdė Lietuvos didysis kunigaikštis [[Algirdas]], jam mirus sūnus Teodoras, po jo šio sūnus Romanas. [[1404]] m. Romanas iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vytautas|Vytauto]] gavo privilegiją valdyti Kobriną ir gretimas žemes, ši privilegija laikoma [[Kobrino kunigaikštystė]]s, gyvavusios iki [[1519]] m. įkūrimo data, o Romanas – kunigaikščių Kobrinskių giminės pradininku. Kobrinas buvo šios kunigaikštystės, nuo [[1519]] m. valstybinės Kobrino seniūnijos, [[1520]]–[[1566]] m. [[Kobrino apskritis|Kobrino apskrities]] (pavieto) centras. Nuo [[1532]] m. Kobrino seniūnija dažnai buvo [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir Lenkijos valdovų žmonų ([[Bona Sforca|Bonos Sforcos]], [[Ona Jogailaitė|Onos Jogailaitės]], [[Konstancija Austrė|Konstancijos Austrės]]) valda. Iš Kobrino seniūnijos [[1588]] m. įkurta [[Kobrino ekonomija]], gyvavusi iki [[1795]] m., (nuo XVIII a. pradžios [[Brastos-Kobrino ekonomija]]), Kobrinas – jos centras, vėliau – vienas centrų.
[[Vaizdas:River Muchavec.jpg|thumb|left|240px|Muchoveco upė carinės Rusijos laikais ]]

[[1589]] m. Kobrinui suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s ir [[herbas]], [[XVII a.]] viduryje turėjo apie 500 pastatų. Miestą per [[XVII a.]] vidurio karus nuniokojo [[Rusijos kariuomenė]], jis smuko ir [[1766]] m. prarado savivaldą. [[1791]]-[[1940]] m. [[Kobrino apskritis|Kobrino apskrities]] centras. [[1794]] m. jį užėmė [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s junginys, kuriam vadovavo [[Aleksandras Suvorovas]], jį [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžia vėliau apdovanojo didžiuliu buvusios ekonomijos padaliniu – Kobrino raktu. Per [[1812]] m. [[Prancūzijos-Rusijos karas|Prancūzijos-Rusijos karą]] [[1812]] m. liepos mėn. tarp Prancūzijos Didžiosios armijos Saksų korpuso rinktinės ir Rusijos 3-osios armijos junginių įvyko [[Kobrino mūšis]] – pirmasis per tą karą sėkmingas rusams. [[XIX a.]] ketvirtame dešimtmetyje dėl [[Dniepro-Bugo kanalas|Dniepro-Bugo kanalo]] rekonstrukcijos ir kitų darbų Kobrino plėtra ėmė spartėti. [[1882]] m. pro Kobriną nutiesta [[Polesė]]s geležinkelio linija. [[1897]] m. mieste veikė apie 30 smulkių įmonių su 157 darbininkais. [[1921]]-[[1939]] m. Kobrinas priklausė [[Lenkija]]i, nuo [[1939]] m. – [[Baltarusijos TSR]]. Per nacių okupaciją prie Kobrino nužudyta apie 6900 žmonių, daugiausia [[žydai|žydų]].<ref>{{VLE|X|328||Kobrynas}}</ref>
[[1589]] m. Kobrinui suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s ir [[herbas]], [[XVII a.]] viduryje turėjo apie 500 pastatų. Miestą per [[XVII a.]] vidurio karus nuniokojo [[Rusijos kariuomenė]], jis smuko ir [[1766]] m. prarado savivaldą. [[1791]]-[[1940]] m. [[Kobrino apskritis|Kobrino apskrities]] centras. [[1794]] m. jį užėmė [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s junginys, kuriam vadovavo [[Aleksandras Suvorovas]], jį [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžia vėliau apdovanojo didžiuliu buvusios ekonomijos padaliniu – Kobrino raktu. Per [[1812]] m. [[Prancūzijos-Rusijos karas|Prancūzijos-Rusijos karą]] [[1812]] m. liepos mėn. tarp Prancūzijos Didžiosios armijos Saksų korpuso rinktinės ir Rusijos 3-osios armijos junginių įvyko [[Kobrino mūšis]] – pirmasis per tą karą sėkmingas rusams. [[XIX a.]] ketvirtame dešimtmetyje dėl [[Dniepro-Bugo kanalas|Dniepro-Bugo kanalo]] rekonstrukcijos ir kitų darbų Kobrino plėtra ėmė spartėti. [[1882]] m. pro Kobriną nutiesta [[Polesė]]s geležinkelio linija. [[1897]] m. mieste veikė apie 30 smulkių įmonių su 157 darbininkais. [[1921]]-[[1939]] m. Kobrinas priklausė [[Lenkija]]i, nuo [[1939]] m. – [[Baltarusijos TSR]]. Per nacių okupaciją prie Kobrino nužudyta apie 6900 žmonių, daugiausia [[žydai|žydų]].<ref>{{VLE|X|328||Kobrynas}}</ref>


23:10, 7 rugsėjo 2010 versija

Kobrynas
blrs. Кобрынь, rus. Кобрин
            
Miesto savivaldybė
Kobrynas
Kobrynas
52°13′0″ š. pl. 24°22′0″ r. ilg. / 52.21667°š. pl. 24.36667°r. ilg. / 52.21667; 24.36667 (Kobrynas)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Bresto sritis Bresto sritis
Rajonas Kobrino rajonas
Gyventojų (2008) 51 100
Pašto kodas 225301—225306, 225860
Vikiteka Kobrynas
Turgaus aikštė 1900 m.

Kobrynas (arba Kobrinas) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, 52 km į šiaurės rytus nuo Bresto, prie Muchaveco upės ir Bugo-Dniepro kanalo; Kobrino rajono centras. Svarbus transporto mazgas. Keliai į Brestą, Gomelį, Maloritą, Babruiską.

Istorija

Kobrinas yra vienas seniausių Baltarusijos miestų, rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1287 m. Iki XIII a. priklausė Volynės Vladimiro kunigaikštystei. Nuo XIV a. pirmos pusės priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. XIV a. čia pastatyta medinė pilis. Žinoma, kad bent nuo 1366 m. miestą valdė Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas, jam mirus sūnus Teodoras, po jo šio sūnus Romanas. 1404 m. Romanas iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto gavo privilegiją valdyti Kobriną ir gretimas žemes, ši privilegija laikoma Kobrino kunigaikštystės, gyvavusios iki 1519 m. įkūrimo data, o Romanas – kunigaikščių Kobrinskių giminės pradininku. Kobrinas buvo šios kunigaikštystės, nuo 1519 m. valstybinės Kobrino seniūnijos, 1520–1566 m. Kobrino apskrities (pavieto) centras. Nuo 1532 m. Kobrino seniūnija dažnai buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valdovų žmonų (Bonos Sforcos, Onos Jogailaitės, Konstancijos Austrės) valda. Iš Kobrino seniūnijos 1588 m. įkurta Kobrino ekonomija, gyvavusi iki 1795 m., (nuo XVIII a. pradžios Brastos-Kobrino ekonomija), Kobrinas – jos centras, vėliau – vienas centrų.

Muchoveco upė carinės Rusijos laikais

1589 m. Kobrinui suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas, XVII a. viduryje turėjo apie 500 pastatų. Miestą per XVII a. vidurio karus nuniokojo Rusijos kariuomenė, jis smuko ir 1766 m. prarado savivaldą. 1791-1940 m. Kobrino apskrities centras. 1794 m. jį užėmė Rusijos imperijos kariuomenės junginys, kuriam vadovavo Aleksandras Suvorovas, jį Rusijos imperijos valdžia vėliau apdovanojo didžiuliu buvusios ekonomijos padaliniu – Kobrino raktu. Per 1812 m. Prancūzijos-Rusijos karą 1812 m. liepos mėn. tarp Prancūzijos Didžiosios armijos Saksų korpuso rinktinės ir Rusijos 3-osios armijos junginių įvyko Kobrino mūšis – pirmasis per tą karą sėkmingas rusams. XIX a. ketvirtame dešimtmetyje dėl Dniepro-Bugo kanalo rekonstrukcijos ir kitų darbų Kobrino plėtra ėmė spartėti. 1882 m. pro Kobriną nutiesta Polesės geležinkelio linija. 1897 m. mieste veikė apie 30 smulkių įmonių su 157 darbininkais. 1921-1939 m. Kobrinas priklausė Lenkijai, nuo 1939 m. – Baltarusijos TSR. Per nacių okupaciją prie Kobrino nužudyta apie 6900 žmonių, daugiausia žydų.[1]

Ekonomika

Kobriną kerta geležinkelis ir plentas Brestas-Gomelis. Mašinų gamybos, statybinių medžiagų, maisto, lengvoji, baldų pramonė.

Architektūra

  • Šv. Mikalojaus cerkvė, pastatyta 1750 m.
  • Bazilijonų vienuolynas (XVI -XVII a.)
  • Išganytojo vienuolynas, pastatytas 1497 m., perstatytas XVI ir XX a.
  • Aleksandro Suvorovo karo istorijos muziejus.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1817 m. ir 2008 m.
1817 m. 1878 m. 1897 m.sur. 1921 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1991 m. 2004 m. 2008 m.
1 427 7 789 10 400 10 068 13 700 24 900 49 400 50 751 51 100


Šaltiniai

  1. ↑ Kobrynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 328 psl.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kobrynas&oldid=2904653"