Kompostas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: eu:Konpost |
S Gramatika |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[File:Compost-dirt.jpg|thumb|250px|Kompostinė dirva]] |
[[File:Compost-dirt.jpg|thumb|250px|Kompostinė dirva]] |
||
'''Kompostas''' ({{la|compono, compositum}} - 'sudėti, sukrauti, mišinys') - skirtingo [[mineralizacija|mineralizacijos]] lygio įvairių [[organinės medžiagos|organinių medžiagų]] mišinys. Jame esančios ne visai |
'''Kompostas''' ({{la|compono, compositum}} - 'sudėti, sukrauti, mišinys') - skirtingo [[mineralizacija|mineralizacijos]] lygio įvairių [[organinės medžiagos|organinių medžiagų]] mišinys. Jame esančios ne visai supuvusios [[šaka|šakelės]], [[žolė|žolių]] stiebeliai ir įvairios organinės liekanos užtikrina [[dirvožemis|žemės]] purumą ir ilgalaikį trąšumą. Kartu su apirusiomis organinėmis liekanomis jame yra gausybė [[bakterijos|bakterijų]], [[mielės|mielių]], [[pelėsis|pelėsinių grybų]], [[pirmuonys|pirmuonių]] ir kitų gyvybės formų, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai maitinasi organinėmis liekanomis. [[Fermentai|Fermentų]] pagalba jas mineralizuoja, paverčia tirpiomis medžiagomis, kurias jau gali iš komposto įsisavinti augalų [[šaknis|šaknys]]. Į dirvą patekęs kompostas suyra išskirdamas pagrindines augalų maistines medžiagas – [[azotas|azotą]], [[fosforas|fosforą]], [[kalis|kalį]] ir mikroelementus. Tai natūrali [[trąšos|trąša]], kurios perdaug nebūna nei dirvai, nei augalams. Priešingai negu [[mineralinės trąšos]], jis neturi neigiamo šalutinio efekto. Kompostas palengvina molingų dirvų struktūrą ir pagerina oro laidumą, o smėlingose – sulaiko drėgmę, atstato nualintas dirvas. Komposto sugebėjimas atstatyti dirvos struktūrą yra daug labiau vertinamas už trąšos savybes. |
||
== Taip pat skaitykite == |
== Taip pat skaitykite == |
||
10:44, 9 birželio 2010 versija
Kompostas (lot. compono, compositum - 'sudėti, sukrauti, mišinys') - skirtingo mineralizacijos lygio įvairių organinių medžiagų mišinys. Jame esančios ne visai supuvusios šakelės, žolių stiebeliai ir įvairios organinės liekanos užtikrina žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą. Kartu su apirusiomis organinėmis liekanomis jame yra gausybė bakterijų, mielių, pelėsinių grybų, pirmuonių ir kitų gyvybės formų, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai maitinasi organinėmis liekanomis. Fermentų pagalba jas mineralizuoja, paverčia tirpiomis medžiagomis, kurias jau gali iš komposto įsisavinti augalų šaknys. Į dirvą patekęs kompostas suyra išskirdamas pagrindines augalų maistines medžiagas – azotą, fosforą, kalį ir mikroelementus. Tai natūrali trąša, kurios perdaug nebūna nei dirvai, nei augalams. Priešingai negu mineralinės trąšos, jis neturi neigiamo šalutinio efekto. Kompostas palengvina molingų dirvų struktūrą ir pagerina oro laidumą, o smėlingose – sulaiko drėgmę, atstato nualintas dirvas. Komposto sugebėjimas atstatyti dirvos struktūrą yra daug labiau vertinamas už trąšos savybes.