Albinas Lozuraitis

Albinas Lozuraitis
Gimė	1934 m. sausio 2 d. Pilies kaime, Jurbarko rajonas
Tautybė	lietuvis
Sutuoktinis (-ė)	Loreta Anilionytė
Vaikai	Eduardas (g. 1960), Lizeta (g.1968), Ieva (g.1996)
Veikla	lietuvių filosofas, politikas, vertėjas ir redaktorius.
Partija	Lietuvos socialdemokratų partija

Albinas Lozuraitis (g. 1934 m. sausio 2 d. Pilies kaime, Jurbarko rajonas) – lietuvių filosofas, politikas, vertėjas ir redaktorius.

Biografija

Albinas Lozuraitis - vienas iš giliausių sovietinio laikotarpio filosofų, politikas, vertėjas ir redaktorius. Vadovavo aspirantams, paskelbė veikalų ir straipsnių iš filosofijos, filosofijos istorijos, etikos, sociologijos, politologijos.

Pirmoji žmona Žana Levitina, buvusi savaitraščio „Savaitės ekranas“ vyr. redaktorė, mirusi 1991 m. Sūnus Eduardas - landšaftininkas, architektas VDA dėstytojas, dukra Lizeta - filologė, laikraščio „Dialogas“ redaktorė. Antroji žmona - filosofė, vertėja ir rašytoja Loreta Anilionytė. Dukra Ieva - moksleivė.

• 1952 m. baigė Jurbarko vidurinę mokyklą;
• 1957 m. baigė Vilniaus universitetą, Istorijos ir filologijos fakultetą, įgydamas lietuvių kalbos ir literatūros specialybę;
• 1963.06.25 Vilniaus universitete apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją. Disertacija: Socialinė ideologija (jos socialinių principų metodologiniai pagrindai). Mokslo kryptis 01H
• 1963 m. suteiktas filosofijos daktaro laipsnis;
• 1957 – 1992 m. dirbo Vilniaus universitete, – dėstytoju, vyresniuoju dėstytoju, docentu;
• 1974-1992 m. - Vilniaus universiteto filosofijos žurnalo „Problemos“ vyr. redaktorius.
• 1992–1996 metais buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, iškeltas Lietuvos demokratinės darbo partijos (dab. Lietuvos socialdemokratų partija).

Buvo Lietuvos demokratinės darbo partijos narys, šios partijos tarybos, prezidiumo narys, partijos kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius Naujamiesčio rinkimų apygardoje. 1992-1996 m. - Lietuvos Respublikos Seimo narys, Valstybės ir teisės komiteto pirmininko pavaduotojas.

Bibliografija

Monografijos

• Socialistinė ideologija. – Vilnius, 1963;
• Filosofijos pagrindai. 4 knygos. – V.: LAD, 1975;
• Tiesa ir vertybė. Teorinė ir praktinė antikinės filosofijos orientacija. – Vilnius, 1980;
• Materialistinio istorijos supratimo pagrindai. – Vilnius, 1985;
• Metodologiniai marksistinės socialinės filosofijos bruožai. – Vilnius, 1986.

Svarbesni straipsniai

• Socialinė teorija ir socialinis vertinimas. – Metodologinės vertybių problemos. – V., 1970, p. 23-33;
• Pažinimas kaip laisva veikla.1- Problemos, Nr. 9,p. 14-25, 2 Nr.12, p. 5-15;
• Prof. V. Sezemanas ir jo „Estetika“// V. Sezemanas, Estetika. V.,1970. – p. 435-454;
• Gnoseologijos labirintuose. – Sezemanas V., Raštai. Gnoseologija. V., 1987. p. 6-24;
• Aristotelis iš amžių perspektyvos. – Aristotelis. Rinktiniai raštai., V.,1990. – p. 5-21;
• Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje. – Sezemanas V. . Filosofijos istorija. Kultūra. – V., 1997. (bendraaut. Loreta Anilionytė), p. I-XV;
• Logika ir istorija. Dvasia ir filosofija. – G.W. F. Hegel. Filosofijos istorijos paskaitos. -T.1. – V., 1999. – p. 9-58.

Sudarytojas, redaktorius

• Sezemanas V. Estetika. – Vilnius, 1970;
• Sezemanas V. Gnoseologija. – Vilnius, 1984;
• A. Halder. Filosofijos žodynas. V., Alma Littera. 2002. (spec.redaktorius).

Vertimai

• G.W. F. Hegel. Filosofijos istorijos paskaitos: Trys tomai, V., Alma Littera, 1999-2001;
• Zenonas Norkus. Max Weber ir racionalus pasirinkimas, V., Margi raštai, 2003;
• W. Wundt. Psichologijos pagrindai. V.,Alma Littera, 2005.
• Metzlerio filosofų žinynas. Nuo ikisokratikų iki Naujųjų laikų filosofų. V., Mintis, 2008, 1000 p. (kartu su Alfonsu Tekoriumi).