Albinas Lozuraitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Albinas Lozuraitis
Gimė: 1934 m. sausio 2 d. (83 metai)
Pilies kaime, Jurbarko rajonas
Tautybė: lietuvis
Sutuoktinis(-ė): Loreta Anilionytė
Vaikai:

Eduardas (g. 1960), Lizeta (g.1968), Ieva (g.1996)

Veikla: lietuvių filosofas, politikas, vertėjas ir redaktorius.
Partija: Lietuvos socialdemokratų partija
Išsilavinimas: humanitarinių mokslų daktaras
Alma mater: Vilniaus universitetas

Albinas Lozuraitis (g. 1934 m. sausio 2 d. Pilies kaime, Jurbarko rajonas) – lietuvių filosofas, politikas, vertėjas ir redaktorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1952 m. baigė Jurbarko vidurinę mokyklą, 1957 m. baigė Vilniaus universitetą, Istorijos ir filologijos fakultetą, įgydamas lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. 1963 m. birželio 25 d. Vilniaus universitete apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Socialinė ideologija (jos socialinių principų metodologiniai pagrindai)“. 1963 m. suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. 19571992 m. dirbo Vilniaus universitete, – dėstytoju, vyresniuoju dėstytoju, docentu. 19741992 m. – Vilniaus universiteto filosofijos žurnalo „Problemos“ vyr. redaktorius. 19921996 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys.

Buvo Lietuvos demokratinės darbo partijos narys, šios partijos tarybos, prezidiumo narys, partijos kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius Naujamiesčio rinkimų apygardoje. 1992–1996 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, Valstybės ir teisės komiteto pirmininko pavaduotojas.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monografijos

  • Socialistinė ideologija. – Vilnius, 1963;
  • Filosofijos pagrindai. 4 knygos. – V.: LAD, 1975;
  • Tiesa ir vertybė. Teorinė ir praktinė antikinės filosofijos orientacija. – Vilnius, 1980;
  • Materialistinio istorijos supratimo pagrindai. – Vilnius, 1985;
  • Metodologiniai marksistinės socialinės filosofijos bruožai. – Vilnius, 1986.

Svarbesni straipsniai

  • Socialinė teorija ir socialinis vertinimas. – Metodologinės vertybių problemos. – V., 1970, p. 23-33;
  • Pažinimas kaip laisva veikla.1- Problemos, Nr. 9,p. 14-25, 2 Nr.12, p. 5-15;
  • Prof. V. Sezemanas ir jo „Estetika“// V. Sezemanas, Estetika. V.,1970. – p. 435–454;
  • Gnoseologijos labirintuose. – Sezemanas V., Raštai. Gnoseologija. V., 1987. p. 6-24;
  • Aristotelis iš amžių perspektyvos. – Aristotelis. Rinktiniai raštai., V.,1990. – p. 5-21;
  • Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje. – Sezemanas V.. Filosofijos istorija. Kultūra. – V., 1997. (bendraaut. Loreta Anilionytė), p. I–XV;
  • Logika ir istorija. Dvasia ir filosofija. – G.W. F. Hegel. Filosofijos istorijos paskaitos. -T.1. – V., 1999. – p. 9-58.

Sudarytojas, redaktorius

  • Sezemanas V. Estetika. – Vilnius, 1970;
  • Sezemanas V. Gnoseologija. – Vilnius, 1984;
  • A. Halder. Filosofijos žodynas. V., Alma Littera. 2002. (spec. redaktorius).

Vertimai

  • G.W. F. Hegel. Filosofijos istorijos paskaitos: Trys tomai, V., Alma Littera, 1999–2001;
  • Zenonas Norkus. Max Weber ir racionalus pasirinkimas, V., Margi raštai, 2003;
  • W. Wundt. Psichologijos pagrindai. V.,Alma Littera, 2005.
  • G. Simmel. Sociologija ir kultūros filosofija. V., Margi raštai, 2007. 608 p. - ISBN 978-9986-09-325-1
  • Metzlerio filosofų žinynas. Nuo ikisokratikų iki Naujųjų laikų filosofų. V., Mintis, 2008, 1000 p. (kartu su Alfonsu Tekoriumi).