Šeškinės ozas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Panaikinta kategorija "Europos kalvos"; Pridėta kategorija "Lietuvos kalvos" (naudojant HotCat) |
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 13: | Eilutė 13: | ||
1977 m. vasarą atlikto 13,5 m gylio [[gręžinys|gręžinio]] duomenimis, ozo sandara yra tokia: |
1977 m. vasarą atlikto 13,5 m gylio [[gręžinys|gręžinio]] duomenimis, ozo sandara yra tokia: |
||
* 0-5,2 m – žvyras, kuriame žvirgždo ir [[gargždas|gargždo]] (2-70 mm skersmens) yra apie 30-40%; giliau kaip 4,5 m jis šiek tiek smulkesnis; giliau kaip 2 m – drėgnas; 3,8 ir 4,5 m gyliuose rasta riedulių (>7 cm skersmens); |
* 0-5,2 m – žvyras, kuriame žvirgždo ir [[gargždas|gargždo]] (2-70 mm skersmens) yra apie 30-40 %; giliau kaip 4,5 m jis šiek tiek smulkesnis; giliau kaip 2 m – drėgnas; 3,8 ir 4,5 m gyliuose rasta riedulių (>7 cm skersmens); |
||
* 5,2-6,2 m – smėlis, vidutingrūdis, drėgnas; |
* 5,2-6,2 m – smėlis, vidutingrūdis, drėgnas; |
||
* 6,2-12 m – žvyras, kuriame žvirgždo ir gargždo (2-70 mm skersmens) yra apie 40% -jis rupesnis už aukščiau slūgsantį ir truputį molingas; |
* 6,2-12 m – žvyras, kuriame žvirgždo ir gargždo (2-70 mm skersmens) yra apie 40 % -jis rupesnis už aukščiau slūgsantį ir truputį molingas; |
||
* 12-13,5 m – smėlis, šviesiai geltonas, smulkiagrūdis, gerai surūšiuotas, sausas. |
* 12-13,5 m – smėlis, šviesiai geltonas, smulkiagrūdis, gerai surūšiuotas, sausas. |
||
Šiame gręžinio pjūvyje Šeškinės ozo apačia laikytina žvyro storymės apatinė riba 12 m gylyje. Žemiau susiklostęs smulkus smėlis, matyt, irgi yra susiklostęs šalto klimato metu. |
Šiame gręžinio pjūvyje Šeškinės ozo apačia laikytina žvyro storymės apatinė riba 12 m gylyje. Žemiau susiklostęs smulkus smėlis, matyt, irgi yra susiklostęs šalto klimato metu. |
16:48, 27 kovo 2010 versija
Šeškinės ozas – ozas Vilniaus Šeškinės mikrorajono teritorijoje, gamtos paminklas, ledynmetinio akumuliacinio reljefo reliktas.
Geologinis aprašymas
Vingiuotas iš p.v. į š.r. besitęsiantis pylimo formos (turi tris ryškius posūkius) kalvagūbris, kurio matmenys tokie:
- ilgis – 1160 m,
- santykinis aukštis – 3-18 m,
- keteros plotis 3-12 m (vidutinis – 5 m),
- vidutinis pamato plotis – 50 m,
- šlaitų nuožulnumas – 7-30° (aukštesni yra rytiniai ozo šlaitai).
Šeškinės ozą sudaro įžambiai sluoksniuotas žvyras ir įvairiagrūdis smėlis; žvyre yra nemažai riedulių (>0,5 m skersmens). Kai kur lopiniais kalvagūbrio viršuje (keteroje) slūgso nestora (0,2-0,7 m) rudo priemolio ar priesmėlio danga.
1977 m. vasarą atlikto 13,5 m gylio gręžinio duomenimis, ozo sandara yra tokia:
- 0-5,2 m – žvyras, kuriame žvirgždo ir gargždo (2-70 mm skersmens) yra apie 30-40 %; giliau kaip 4,5 m jis šiek tiek smulkesnis; giliau kaip 2 m – drėgnas; 3,8 ir 4,5 m gyliuose rasta riedulių (>7 cm skersmens);
- 5,2-6,2 m – smėlis, vidutingrūdis, drėgnas;
- 6,2-12 m – žvyras, kuriame žvirgždo ir gargždo (2-70 mm skersmens) yra apie 40 % -jis rupesnis už aukščiau slūgsantį ir truputį molingas;
- 12-13,5 m – smėlis, šviesiai geltonas, smulkiagrūdis, gerai surūšiuotas, sausas.
Šiame gręžinio pjūvyje Šeškinės ozo apačia laikytina žvyro storymės apatinė riba 12 m gylyje. Žemiau susiklostęs smulkus smėlis, matyt, irgi yra susiklostęs šalto klimato metu.
Šeškinės ozo kilmė
Šeškinės ozas atsirado prieš 16-18 tūkst. metų, paskutinio pleistoceno ledyno pakraštyje, kur ledas užėmė pažemėjimą. Ozas susidarė iš fliuvioglacialinių sąnašų stambiame ledo plyšyje. Šiame plyšyje tekėdamas vanduo sunešė ir suklostė iš pradžių stambesnę medžiagą, o vėliau ir smulkesnę. Visai ištirpus ledynui ir šioms sąnašoms suslūgus, žemės paviršiuje išryškėjo pailgas vingiuotas kalvagūbris, kurio dabar matoma tik viršutinė dalis.