Santuoka

Vestuviniai žiedai – vienas vedybų simbolių

Santuoka – socialinė ir dažniausiai religinė, valstybės pripažįstama, civilinė asmenų sąjunga, sukurianti giminystę. Ji suformuoja šeimą ir socialiniu bei religiniu požiūriu įteisina seksualinius santykius. Simboliškai santuokos pradžia laikomos vestuvės. Skirtingose kultūrose egzistuoja skirtingi vedybų papročiai.

Santuokų tipai:

• Monogamija (ne daugiau nei du asmenys. Plačiausiai paplitusi)
  • Skirtingų lyčių
  • Tos pačios lyties(pradėjo plisti tik XX a. pabaigoje)
• Poligamija:
  • Poliginija (vienas vyras ir kelios moterys) (išlikusi kai kuriose Afrikos, Azijos ir Amerikos šalyse)
  • Poliandrija (keli vyrai ir viena moteris) (ypatingai reta)

Daugumoje valstybių pripažįstamos tik monogaminės vyro ir moters santuokos. Vienos lyties asmenų santuokos 2009 m. teisėtos 6 suvereniose pasaulio valstybėse.

Vedybų procese tarpininko vaidmenį gali atlikti religinės ar politinės organizacijos, kurios nustato teises ir privilegijas. Santuoka nutraukiama (teisinėmis) skyrybomis.

Santuoka apima šiuos aspektus:

• socialinis saugumas ir stabilumas;
• vaikų susilaukimas;
• vaikų auklėjimas ir jų identiteto formavimas (teisiniai aspektai kaip pavardės perdavimas ir pan.);
• ekonominis bendradarbiavimas;
• turto (ir teisių) paveldėjimas.

Judaizmas

Judėjo vestuvės

Judaizme vedybos laikomos idealia būsena, vyras be žmonos ar moteris be vyro laikomi esantys pradinėje būsenoje. Judaizmas tvirtina, kad judėjo gyvenimas be vedybų yra tuščias, todėl judėjas privalo vesti judėją, o judėja tekėti už judėjo, taip užtikrinant žydų tautos švarumą ir Judaizmo religijos tęstinumą. Judėjui dažniausiai nuotaką suranda trečiasis asmuo, profesionalus piršlys šadchan (vesti kito tikėjimo, tautos ar rasės nuotaką judėjui griežtai draudžia Tora), kuris už supiršimą gauna sutartą pinigų sumą. Porai susipažinus pas soferį, surašomas Ketubah vestuvių kontraktas, kuriame nurodomi vyro įsipareigojimus žmonai, būsima žmona susipažįsta su įsipareigojimais būsimam vyrui. Judėjų santuokoje daugiau dėmesio skiriama vyrui kaip šeimos galvai, žmona traktuojama kaip vyro pagalbininkė, taip kaip Adomo ir Ievos laikais. Po susitarimo jaunojo namuose vyksta vestuvės, į kurias būsimoji žmona turi atvykti pati (ne vyras vyksta į žmonos namus, kaip įprasta Vakaruose).

Žydų vedyboms būtinai reikalingas vestuvių hupah, simbolizuojantis namus, kuriuos judėjai statys kartu. Dvasiniame lygmenyje vestuvių hupah simbolizuoja Dievo pritarimą vestuvėms ir palaiminimą. Tačiau kiti sako, kad hupah simbolizuoja vyro apsaugą moteriai, tarsi apgaubiant ją saugumu. Įeidamas į vestuvių hupah judėjas privalo devėti jarmulką, o nuotaka pilnai uždengti veidą balta vestuvine suknele, taip pabrėžiant, kad Dievas aukščiau visko. Kristaus laikais judėjų vestuvės tęsdavosi visą savaitę su smagiomis dainomis, skaniais valgiais, gardžiais gėrimais bei linksmybėmis.

Krikščionybė

Krikščionybėje balta suknelė simbolizuoja skaistumą

Krikščionių vedybos įteisinamos remiantis santuokos sakramentu visam gyvenimui. Šeimoje vyras ir moteris turi daugmaž vienodas teises, tačiau šeimos galva pagal krikščionybės tradicijas laikomas vyras. Ikivedybiniai lytiniai santykiai laikomi nuodėme, tačiau po pašventinimo bažnyčioje lytiniai santykiai tampa morališkai priimtini.

Nuorodos

Vikicitatos

Vikižodynas