Betonas

Betonas

Betonas - dirbtinis akmuo, gaunamas kietėjant rišamųjų medžiagų (cemento), užpildo (smėlio, žvyro) ir vandens mišiniui. Betonas turi būti pakankamai stiprus, gerai sukibti su armatūra, pakankamai tankus.

Atsižvelgiant į projektuojamų konstrukcijų paskirtį ir naudojimo sąlygas, naudojami tokie pagrindiniai betono rodikliai:

• Betono gniuždomojo stiprio klasė C, lengvam betonui LC.
• Betono atsparumo šalčiui markė F.
• Betono nelaidumo vandeniui markė W.
• Lengvojo betono tankumo klasė D.

Pagrindinis rodiklis, apibūdinantis betono stiprį, yra charakteristinis cilindrinis betono stipris. Šis stipris nustatomas bandant standartinius cilindrus, taip pat gali būti nustatomas bandant kubus. Tempiamo betono stipris - tai maksimalūs įtempiai, kuriuos gali atlaikyti betonas, veikiamas ašinės jėgos.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Betonas yra sudėtingos struktūros kompozicinė medžiaga. Betono struktūros sudėtingumas pasireiškia tuo, kad jį sudaro skirtingo dydžio dalelės – nuo kelių mikronų dydžio cemento dalelių iki kelių centimetrų dydžio užpildų dalelių. Be to, betono struktūra laikui bėgant nuolat kinta, vykstant fizikiniams – cheminiams procesams. Kintant struktūrai, keičiasi ir betono savybės. Betono struktūroje galima išskirti kelis lygius. Pagal kompozicinių medžiagų polistruktūrinę teoriją betoną sudaro eilė įsiterpusių viena į kitą struktūrų pagal principą „struktūra struktūroje“. Dažniausiai betone išskiriami trys struktūriniai lygiai: mikrostruktūra, mezostruktūra ir makrostruktūra.

Betono mikrostruktūra – tai cementinio akmens, kurį sudaro nehidratavę klinkerio grūdeliai ir juos supantys cemento hidratacijos metu susidarę naujadarai, o betono mišinio mikrostruktūra – tai cementinės tešlos, kurią sudaro cemento grūdeliai ir vanduo, struktūra. Kadangi betonas yra poringa medžiaga, tai tiek cementinėje tešloje, tiek cementiniame akmenyje dar yra oru užpildytų porų, kapiliarinių porų ir gelio porų. Betono mišinio mezostruktūra – tai skiedinio, kurį sudaro smulkus užpildas ir jį supantis cementinis akmuo arba cementinė tešla, struktūra. Betono mišinio makrostruktūra apibūdina patį betoną, kurį sudaro stambus užpildas ir tarp jo dalelių esantis skiedinys. Kiekvienai iš minėtų struktūrų būdingi tam tikri ypatumai. Cementinio akmens struktūrą sudaro tobermoritinis (kalcio hidrosilikatų) gelis, kristalinė sąauga, nepilnai hidratavę cemento grūdeliai ir įvairios poros. Cementinio akmens struktūrai didžiausią įtaką turi cemento mineralinė sudėtis, jo smulkumas, V/C santykis ir kietėjimo salygos. Priklausomai nuo šių veiksnių susidaro tam tikros struktūros ir savybių cementinis akmuo. Betono mezostruktūra (skiedinio struktūra) priklauso nuo smėlio kiekio, jo granulometrinės ir mineralinės sudėties, grūdelių formos, paviršiaus šiurkštumo ir švarumo. Betono makrostruktūra priklauso nuo panašių stambaus užpildo savybių. Betono makro ir mezostruktūra yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, nes keičiant stambaus užpildo kiekį betone, keičiasi ir smėlio kiekis skiedinyje. Be to, betono makro ir mezostruktūra turi tam tikrą įtaką ir jo mikrostruktūrai, ypač poringumui.

Vikižodynas