Juozas Lomanas: Skirtumas tarp puslapio versijų
cat. |
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
||
Eilutė 47: | Eilutė 47: | ||
== Mokslinė veikla == |
== Mokslinė veikla == |
||
Tyrinėjo [[Europa|Europos]] dvasinę krizę, ją laikė visų žmogaus nelaimių priežastimi. Pabrėžė moderniųjų filosofinių idėjų neigiamą įtaką krikščioniškajai kultūrai. Krikščionybę suprato kaip Europos būties esminę dalį, jos dvasinį matmenį. [[Krikščionybė]]s įtakos silpnėjimą traktavo kaip dvasinių orientyrų praradimą, grįžimą į prigimtinę gyvūnišką būklę. Nagrinėjo žmogaus psichikos problemas, įrodinėjo sielos nemirtingumą. |
Tyrinėjo [[Europa|Europos]] dvasinę krizę, ją laikė visų žmogaus nelaimių priežastimi. Pabrėžė moderniųjų filosofinių idėjų neigiamą įtaką krikščioniškajai kultūrai. Krikščionybę suprato kaip Europos būties esminę dalį, jos dvasinį matmenį. [[Krikščionybė]]s įtakos silpnėjimą traktavo kaip dvasinių orientyrų praradimą, grįžimą į prigimtinę gyvūnišką būklę. Nagrinėjo žmogaus psichikos problemas, įrodinėjo sielos nemirtingumą.<ref>{{VLE|XIII|582||Juozas Lomanas}}</ref> |
||
== Bibliografija == |
== Bibliografija == |
||
Eilutė 57: | Eilutė 57: | ||
{{DEFAULTSORT:Lomanas, Juozas}} |
{{DEFAULTSORT:Lomanas, Juozas}} |
||
[[Kategorija:Lietuvos filosofai]] |
[[Kategorija:Lietuvos filosofai]] |
||
[[Kategorija:Lietuvos kunigai]] |
[[Kategorija:Lietuvos kunigai]] |
17:35, 6 sausio 2010 versija
Juozas Lomanas | |
---|---|
Gimė | 1899 m. rugsėjo 23 d. Aukštuoliai, Krinčino valsčius |
Mirė | 1959 m. vasario 7 d. (59 metai) Linkuva |
Veikla | Lietuvos filosofas, teologas, kunigas (1923 m.). |
Juozas Lomanas (1899 m. rugsėjo 23 d. Aukštuoliai, Krinčino valsčius – 1959 m. vasario 7 d. Linkuva) – Lietuvos filosofas, teologas, kunigas (1923 m.).
Biografija
1923 m. baigė Kauno kunigų seminariją, 1924 m. – Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą.
Dirbo Utenos gimnazijos kapelionu, kunigavo Grūžiuose, Sudeikiuose, Antalieptėje. 1952-1956 m. kalėjo Sibiro lageriuose.
Mokslinė veikla
Tyrinėjo Europos dvasinę krizę, ją laikė visų žmogaus nelaimių priežastimi. Pabrėžė moderniųjų filosofinių idėjų neigiamą įtaką krikščioniškajai kultūrai. Krikščionybę suprato kaip Europos būties esminę dalį, jos dvasinį matmenį. Krikščionybės įtakos silpnėjimą traktavo kaip dvasinių orientyrų praradimą, grįžimą į prigimtinę gyvūnišką būklę. Nagrinėjo žmogaus psichikos problemas, įrodinėjo sielos nemirtingumą.[1]
Bibliografija
Šaltiniai
- ↑ Juozas Lomanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 582 psl.