Biblijos linksmybės

Biblijos linksmybės – 1897 metų birželio mėnesį Prancūzijoje išleista Leo Taksilio knyga, pašiepianti Bibliją.

Lietuviškai Biblijos linksmybės išleistos 1962 m. Vilniuje (Valstybinė grožinės literatūros leidykla).

Autorius

Šį straipsnį ar jo dalį yra pasiūlyta įkelti į „Leo Taksilis“. Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė galite sužinoti diskusijų puslapyje.

Leo Taksilis

Antuan Gabriel Pages (1854–1907), pasirašinėjęs Leo Taksilio slapyvardžiu, kilęs iš Marselio, sparčiai išgarsėjo savo keliais literatūriniais veikalais, kandžiai pajuokiančiais Bažnyčią ir Bibliją. Vaikystėje auklėtas jėzuitų, jis turėjo galimybių bažnytinei veiklai, tačiau jų atsisakė, o įgytas žinias panaudojo religijos ir ypač Bažnyčios kritikai.

Jau tapęs žinomu satyriku, Taksilis atsivertė į krikščionybę. Jis prašė dovanoti paklydimus, aiškino, kad jį sugundęs velnias ir taip toliau. Katalikų bažnyčios dvasininkai pasiūlė Taksiliui nukreipti savo talentingą plunksną prieš laisvamanybę, ginti Bažnyčią ir religiją. Pasirodė fanatiški rašytojo straipsniai prieš laisvamanybę ir atsimetimą nuo Bažnyčios. Taip pat Taksiliui pavyko „išplėšti iš velnio nagų“ kelis kitus žmones, tarp jų – Dianą Vogan. Įkvėpti Taksilio žygdarbių, palaikančius laiškus jai rašė net ir aukšti Bažnyčios dvasininkai, įskaitant popiežių Leoną XIII.

Triukšmingai religiją ir Bažnyčią propaguojantį Taksilį globojo pats popiežius ir visa Bažnyčios aukštuomenė. Jam buvo netgi suteikta audiencija Vatikane.

1897 m. balandžio 19 dieną kilo skandalas. Paryžiaus Geografų draugijos salėje rašytojas plačiai ir vaizdingai papasakojo, kaip 12 metų apgalvotai ir nuosekliai mulkino religijos tarnus, kaip žingsnis po žingsnio vis labiau išpūsdavo savo prasimanymus, matydamas, kad dvasininkai jais tiki. Kartu su juo kalbas pasakė ir bendražygiai. Paaiškėjo, kad Diana Vogan – išgalvotas asmuo, jos laiškus rašė pats Taksilis. Dvasininkų kompromitacija buvo milžiniška, popiežiaus „neklystamumui“ suduotas smūgis. Anri Rošforas, prancūzų satyrikas, rašė: „Šventasis tėvas, maloningai priėmęs mistifikatorių privačioje audiencijoje, negali sakyti, kad jis čia niekuo dėtas. Šis pokštas visiškai sugriauna popiežiaus neklaidingumą, kurį jis paskelbė nepajudinama dogma.“

1897 Taksilis išleido visus tuos metus ruoštą knygą La Bible amusante – Biblijos linksmybės. Knygos pradžioje įdėjo satyrinį kreipimąsi į Leoną XIII.

Ištrauka: „…Turiu jus paguosti. Bedievybės banga kasdien didėja… Ne kartą man teko su giliu sielvartu konstatuoti, kad žmonės mažai bežino išganingas Abraomo, Izaoko, Jokūbo, Juozapo, Mozės, Samsono, Dovydo, Saliamono ir kitas istorijas. Retas iš mūsų amžininkų turi šiokį tokį supratimą apie visas tas įžymias ir didžiai gerbiamas biblines asmenybes. Tai grėsmingas reiškinys. Teisingasis dangau! Kur mes nueisim, jei bus užmiršti dievobaimingi Biblijos anekdotai, visi tie užrašai, kuriuos kadaise išburkavo dieviškasis balandis – šventoji dvasia? Štai kodėl aš dabar pats imuosi ruošti naują šventojo rašto leidimą. Stengsiuosi, kad knyga būtų kiek galima patrauklesnė…“

Knyga

CD Knygos viršelis

Išjuokti būtent Bibliją Taksilį paskatino vienas svarbus dalykas – skirtingai nei dauguma padavimų, Biblija yra plačiai tikima, kaip paties Dievo knyga. Taksilis rašė tuo metu įprastu vadinamųjų religinių - dorovinių veikalų stiliumi, per daug metų nustatytu tarp teologų.

Biblijos linksmybėse beveik nėra duomenų, kaip atsirado viena ar kita legenda, kokia buvo žydų tautos tikroji istorija ir kultūra Biblijoje aprašomais laikais, beveik nepateikti alternatyvūs įvairių reiškinių paaiškinimai. Pagrindinis Taksilio tikslas buvo išjuokti Bibliją.

Be Biblijos, knygoje šaipomasi ir iš įvairių to laikmečio ir ankstesnių teologų – Šv. Augustino ir kt. bei jų minčių. Ypač – jų Biblijos tekstų interpretacijų.

Leo Taksilis remiasi ir dažnai cituoja Volterą, Lordą Bulingbroką, Julijoną Filosofą ir kitus žymius krikščionybės kritikus.

Nuorodos

• Atsisiųsti nemokamai visą L. Taksilio knygą „Biblijos linksmybės“
• Bible: King James version