Pereiti prie turinio

Izaokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Abraomas ir Izaokas, 1635 m. Rembranto paveikslas. Abraomas bando aukoti savo sūnų Izaoką, bet angelas jį sustabdo
Abraomas aukoja Izaoką , 1650 m. Laurent de LaHire pvsk.

Izaokas arba Itzhakas (hebr. יִצְחָק „lai Dievas juoksis“) žydų istorijoje – Abraomo ir Saros sūnus, kurį Abraomas turėjo paaukoti Dievui kaip savo tikėjimo išbandymą.[1] Tačiau už nuodėmes buvo paaukotas avinėlis, o Izaokas vėliau tapo dvynių, Jokūbo, vėliau praminto Izraeliu, bei Ezavo tėvu. Izaokas buvo vedęs iš Mesopotamijos kilusią giminaitę Rebeką.[2]

Pasak Biblijos, mirė sulaukęs 180 metų.[3]

  1. Pradžios 22
  2. Pradžios 24:67
  3. Pradžios 35:28-29