Čikitanijos jėzuitų misijos: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
S robotas Pridedama: ru:Миссия иезуитов в Чикуитос |
||
Eilutė 34: | Eilutė 34: | ||
[[nl:Jezuïetenmissies van de Chiquitos]] |
[[nl:Jezuïetenmissies van de Chiquitos]] |
||
[[qu:Buliwyapi Jesuita Misyunkuna]] |
[[qu:Buliwyapi Jesuita Misyunkuna]] |
||
[[ru:Миссия иезуитов в Чикуитос]] |
13:31, 27 rugsėjo 2009 versija
Čikitanijos jėzuitų misijos - XVII-XVIII a. jėzuitų redukcijos, įsikūrusios rytų Bolivijoje, Santa Kruso departamente, vadinamame Čikitanijos regione - atokiame Gran Čiako lygumos pakraštyje tarp Paragvajaus ir Grandės upių.
Čikitanijos jėzuitų misijos išsiskiria savo unikalia architektūra: iš medžio ir plaušplyčių pastatytomis nedidelėmis, plačiastogėmis bažnyčiomis.
Redukcijos Čikitanijoje pradėjo kurtis 1691 m. - pati pirmoji misija buvo įsteigta San Chavjere. Iki 1760 m. buvo iš viso įsteigta 11 misijų. Jėzuitų žinioje atsidūrė įvairios tupių - gvaranių gentys: gvaraniai, čiriguanai, ajoreo, čikitanai, gvarajai, samukai. Misionieriai nesėkmingai bandė plėstis į šiaurę: pajagvų ir gvajkurų gentys pasipriešino. Misijoje gyvendavo po 2000-4000 indėnų, valdomų 2 jėzuitų ir kasikų, kurie tarpininkaudavo indėnų ir misionierių reikaluose. Vertėsi medaus surinkimu, matės, tamarindų medvilnės auginimu, batų, odos dirbinių, muzikos instrumentų gamyba. 1767 m. Ispanijos karaliaus Karolio III įsakymu jėzuitų misijos panaikintos, jėzuitai priversti palikti misijų valdas, o indėnai paimti į vergiją arba pabėgo į miškus. Tačiau misijų bažnyčios priešingai nei Argentinoje, Paragvajuje ir Brazilijoje nesunyko, o yra prižiūrimos iki pat šių dienų.
UNESCO pasaulio paveldo sąraše
1990 m. Čikitanijos misijos dėl savo architektūros ir istorinės reikšmės įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jam priklauso šios misijos:
- San Chavjeras
- Konsepsjonas
- Santa Ana de Velaskas
- San Migel de Velaskas
- San Rafael de Velaskas
- San Chosė de Čikitosas
UNESCO pasaulio paveldas Objekto nr. 529 (anglų k.) • (prancūzų k.) |