Enrikas Kiškis

Enrikas Kiškis (1905 m. vasario 10 d. Peterburge, Rusija – 1957 m. lapkričio 10 d. Vilniuje) – muzikos pedagogas, chorvedys, kompozitorius.

Biografija

1920–1925 m. mokėsi Ukmergės gimnazijoje, kur išmoko skambinti fortepijonu ir griežti smuiku. 1925–1928 m. smuikuoti mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje – konservatorijoje, o 1929–1938 m. (su pertraukomis) Kauno konservatorijoje studijavo vargonavimą (dėst. Juozas Naujalis), chorvedybą (dėst. Nikodemas Martinonis) ir kompoziciją (dėst. Juozas Gruodis). Studijų metais mokytojavo Anykščių ir Kauno gimnazijose, dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje.

1938–1945 m. mokytojavo ir vadovavo chorams Ukmergės mokytojų seminarijoje. 1945–1949 m. dėstė ir vadovavo studentų chorui Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Kurį laiką buvo Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams ir teorinių disciplinų dėstytojas.

1948–1950 m. – Respublikinių liaudies kūrybos namų metodininkas, prisidėjo prie 1950 m. respublikinės dainų šventės surengimo. 1949–1955 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos Liaudies instrumentų katedros teorinių disciplinų dėstytojas.

Kur tik gyveno, visur organizavo chorus, vokalinius ansamblius ir orkestrus, rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas, sukūrė vokalinių ir instrumentinių kūrinių, parašė metodinių ir muzikos kritikos straipsnių. Sūnus Saulius Kiškis – smuikininkas, M. K. Čiurlionio styginių kvarteto artistas.

Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.