Lydija: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

12:07, 11 liepos 2009 versija

Senovės Mažosios Azijos regionas Lydija (Λυδία)

Vieta	Vakarų Anatolija
Valstybingumo laikotarpis:	XV-XIV a. pr. m. e. (Arcava) 1200-546 m. pr. m. e.
Tautos	Lydai
Istorinės sostinės	Sardai
Romos provincija	Lydija

Lydija (graikų kalba: Λυδία; asirų kalba: Luddu) buvo istorinė sritis, karalystė ir Romos provincija vakarų Mažojoje Azijoje, besiribojanti su Frygija rytuose, Mysija šiaurėje, Jonija vakaruose ir Pisidija pietuose. Kurį laiką buvo sukūrusi didelę imperiją Mažojoje Azijoje.

Hetitų imperijos laikais buvo vadinta Arcava.

Istorija

Arcava

II tūkstantmečio pr. m. e. viduryje Lydija priklausė didelei luvių kilmės Arcavos valstybei, užėmusiai visą Mažosios Azijos vakarinę dalį. Šios valstybės sostinė buvo Apasa, tapatinama su vėlesniu Efesu.

Arcava, klestėjusi XV-XIV a. pr. m. e., nuolat kariavo su Hetitų imperija rytuose, sudarydama sąjungas su jos priešais - Egiptu. Tačiau valstybę valdant karaliui Uhazidi, Hetitai, vadovaujami Muršilio II, užėmė Arcavą, ją suskaidė ir pavertė savo vasale. Trys vasalinės valstybės, žinomos po Arcavos, buvo Mira, Seha ir Hanbala.

Arcavai susiskaidžius ir vėliau Hetitų imperijai žlugus, susidarė galimybės susiformuoti naujiems regionams-valstybėms Mažojoje Azijoje: Likijai, Karijai, Lydijai. Visose jose, taip pat ir Lydijoje, buvo išsaugotos senovinės anatolijos kalbos, giminingos luvių, bet turinčios daug savitų bruožų.

Paskutiniaisiais II tūkst. pr. m. e. amžiais istorinės Arcavos (ir Lydijos) sritys patyrė vadinamųjų jūros tautų invazijas. Daugiausia jūros tautos apgyvendino vakarines pajūrio sritis. Taip susiformavo Jonijos regionas, savo tautine sudėtimi graikiškas. Kiti to laikmečio Arcavos užkariautojai buvo frygai, kurie kėlėsi iš Makedonijos Graikijoje ir apgyvendino rytines buvusios Arcavos sritis Mažosios Azijos centre. Taip formavosi Frygijos regionas.

Lydijos karalystė

Graikų šaltiniai teigia, kad 1185 m. pr. m. e., jau po Hetitų imperijos subyrėjimo, į valdžią Lydijoje atėjo iš Heraklio (Tylono) kilusi Heraklidų dinastija, kuri valdė iki 687 m. pr. m. e. Žinomi 22 valdovai, kurie valdė iš sostinės Sardų (tuo metu žinomi kaip Hyde). Paskutinis heraklidų valdovas buvo Kandaulis, kurį nužudė Gygo. Šiam užėmus sostą 687 m. pr. m. e., įsitvirtino Mermnadų dinastija.

Mermnadų valdymo pradžia buvo susijusi su kimerų invazija ir kitomis nelaimėmis, tačiau lydai pamažėle konsolidavo valdžią vakarinėje Mažojoje Azijoje, susigrąžindami į savo valdžią Jonijos miestus, nugalėdami Frygiją rytuose. Jų laikais Lydija sukūrė galingą imperiją, kuri kovojo su Medija. Jų valdovai garsėjo pasakiškais turtais. Čia pirmą kartą pasaulyje nukaltos monetos.

Krezas (560-546 m. pr. m. e.) buvo paskutinysis Lydijos valdovas. Jis pralaimėjo mūšį augančiai Achemenidų imperijai, ir Lydijos valstybė žlugo.

Persijos, graikų ir Romos imperijų laikotarpiai

Persai Lydijos valstybę pavadino Sparda ir padarė ją viena iš imperijos satrapijų. Meandro upė formavo jos pietinę ribą. Ją valdė satrapai, kurių valdžia neretai buvo paveldima, taigi, Lydija džiaugėsi gana didele autonomija. Nepaisant to, į šalį veržėsi persiška kultūra, dievybės. Tai buvo viena neramiausių Persijos provincijų, mat nuolat vykdavo sukilimai, neretai inicijuoti Jonijos graikų.

334 m. pr. m. e. Aleksandras Makedonietis užkariavo Lydiją savo didžiojo žygio metu, prijungdamas prie savo imperijos. Po jo mirties Lydija atiteko Antigonui Vienaakiui, o po Ipso mūšio 301 m. pr. m. e. - Lisimachui. Ilgainiui ji buvo absorbuota į Pergamo karalystę.

133 m. pr. m. e. Romos imperijai įgijus Pergamo karalystę, Lydija kartu su kitomis sritimis buvo paversta Azijos provincija. Tik 296 m., Diokletiano reformų laikais, senąsias provincija suskaidžius, buvo sukurta Lydijos provincija, iš dalies atitinkanti pirminės Lydijos, kaip regiono, vietą. Bizantijos imperijos laikais vėl atlikus administracines reformas, šis pavadinimas pamažu nunyko.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

@@ Eilutė 4: / Eilutė 4: @@
 |- align="center"
 | colspan="2" | <div style="position:relative; margin: 0 0 0 0; border-collapse: collapse; border="1" cellpadding="0">
-[[Image:BMC 06.jpg|250px|Vieni pirmųjų Lydijoje ir pasaulyje pinigų]]</div>
+[[Vaizdas:BMC 06.jpg|250px|Vieni pirmųjų Lydijoje ir pasaulyje pinigų]]</div>
 |- style="vertical-align: top;"
 | '''Vieta'''
@@ Eilutė 23: / Eilutė 23: @@
 |- align="center"
 | colspan="2" | <div style="position:relative; margin: 0 0 0 0; border-collapse: collapse; border="1" cellpadding="0">
-[[Image:Anatolian regions.png|250px|Lydija - vienas Mažosios Azijos regionų]]</div>
+[[Vaizdas:Anatolian regions.png|250px|Lydija - vienas Mažosios Azijos regionų]]</div>
 |- style="vertical-align: top;"
 <!--| colspan=2 | <small>{{{footnotes}}}</small> -->
@@ Eilutė 45: / Eilutė 45: @@
 Graikų šaltiniai teigia, kad [[1185 m. pr. m. e.]], jau po Hetitų imperijos subyrėjimo, į valdžią Lydijoje atėjo iš [[Heraklis|Heraklio]] (Tylono) kilusi Heraklidų dinastija, kuri valdė iki [[687 m. pr. m. e.]] Žinomi 22 valdovai, kurie valdė iš sostinės [[Sardai|Sardų]] (tuo metu žinomi kaip ''Hyde''). Paskutinis heraklidų valdovas buvo Kandaulis, kurį nužudė Gygo. Šiam užėmus sostą [[687 m. pr. m. e.]], įsitvirtino Mermnadų dinastija.
-[[Image:Map of Lydia ancient times.jpg|thumb|right|200px|[[VI a. pr. m. e.]] Lydijos žemėlapis]]
+[[Vaizdas:Map of Lydia ancient times.jpg|thumb|right|200px|[[VI a. pr. m. e.]] Lydijos žemėlapis]]
 Mermnadų valdymo pradžia buvo susijusi su [[Kimerai|kimerų]] invazija ir kitomis nelaimėmis, tačiau lydai pamažėle konsolidavo valdžią vakarinėje Mažojoje Azijoje, susigrąžindami į savo valdžią [[Jonija|Jonijos]] miestus, nugalėdami [[Frygija|Frygiją]] rytuose. Jų laikais Lydija sukūrė galingą imperiją, kuri kovojo su [[Medija]]. Jų valdovai garsėjo pasakiškais turtais. Čia pirmą kartą pasaulyje nukaltos monetos.
@@ Eilutė 56: / Eilutė 56: @@
 [[334 m. pr. m. e.]] [[Aleksandras Makedonietis]] užkariavo Lydiją savo didžiojo žygio metu, prijungdamas prie savo imperijos. Po jo mirties Lydija atiteko Antigonui Vienaakiui, o po Ipso mūšio [[301 m. pr. m. e.]] - [[Lisimachas|Lisimachui]]. Ilgainiui ji buvo absorbuota į [[Pergamo karalystė|Pergamo karalystę]].
-[[133 m. pr. m. e.]] [[Romos imperija]]i įgijus Pergamo karalystę, Lydija kartu su kitomis sritimis buvo paversta [[Azija (Romos provincija)|Azijos provincija]]. Tik [[296 m.]], Diokletiano reformų laikais, senąsias provincija suskaidžius, buvo sukurta Lydijos provincija, iš dalies atitinkanti pirminės Lydijos, kaip regiono, vietą. Bizantijos imperijos laikais vėl atlikus administracines reformas, šis pavadinimas pamažu nunyko.
+[[133 m. pr. m. e.]] [[Romos imperija]]i įgijus Pergamo karalystę, Lydija kartu su kitomis sritimis buvo paversta [[Azija (Romos provincija)|Azijos provincija]]. Tik [[296]] m., Diokletiano reformų laikais, senąsias provincija suskaidžius, buvo sukurta Lydijos provincija, iš dalies atitinkanti pirminės Lydijos, kaip regiono, vietą. Bizantijos imperijos laikais vėl atlikus administracines reformas, šis pavadinimas pamažu nunyko.
 {{SavStr}}