Viktoras Katilius: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Sutrumpinimo Lietuvos panaikinimas |
S Taisomos vidinės nuorodos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Viktoras Katilius''' ([[1910]] m. [[lapkričio 24]] d. [[Igliauka|Igliaukoje]], [[Marijampolė]]s valsč. – [[1993]] m. [[liepos 4]] d. [[Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, vertėjas, intelektualinio tipo prozininkas. |
'''Viktoras Katilius''' ([[1910]] m. [[lapkričio 24]] d. [[Igliauka|Igliaukoje]], [[Marijampolė]]s valsč. – [[1993]] m. [[liepos 4]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, vertėjas, intelektualinio tipo prozininkas. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
21:47, 9 liepos 2009 versija
Viktoras Katilius (1910 m. lapkričio 24 d. Igliaukoje, Marijampolės valsč. – 1993 m. liepos 4 d. Kaune) – Lietuvos rašytojas, vertėjas, intelektualinio tipo prozininkas.
Biografija
1928 m. pradėjęs Lietuvos universitete studijuoti mediciną, 1937 m. baigė Humanitarinių mokslų fakultetą. 1937-1939 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Šiaulių gimnazijoje, vėliau – Kybartų, Marijampolės, Kėdainių, Kauno mokyklose. 1945 m. išleido pirmąjį pokario metais vadovėlį „Literatūra mokyklai“. 1946-1947 m. Grožinės literatūros leidyklos redaktorius.
Už Lietuvos partizanų spaudos skaitymą ir platinimą 1947 m. nuteistas 5 metams. 1950 m. paleistas iš Jakutijos lagerio, dirbo matininko padėjėju, žuvų įmonės raštininku, statybos sandėlio darbininku, 1955-1962 m., 1964-1968 m. vakarinės mokyklos mokytoju, bibliotekininku, 1964-1970 ir sandėlio darbininku, nuolat stebimas sovietų saugumo. Neparašęs atgailaujančio pareiškimo ar įsiteikiamo kūrinio, nebuvo įsileistas į viešą literatūrinį gyvenimą iki pat Atgimimo metų. Palaidotas Vilniuje.
Kūryba
Romanuose „Katastrofa“ (1937 m.), „Prieblanda“ (parašytas 1937 m., išleistas 1998 m.), apysakoje „Naktis alyvų krūme“ (1939 m., 2 leid. 1991 m.) vaizduojamas prieškario miestiečių gyvenimas, nagrinėjamos meilės, šeimos problemos. Periodikoje paskelbė dalį romano „Akvariumas patrankos koserėje“ (parašytas 1963 m., išleistas 1998 m., nebaigtas), kuriame pasakojama apie pirmąsias TSRS-Vokietijos karo dienas Kybartuose, ryškus racionalus istorijos vertinimas, humanistinė pozicija. Parašė nemažai novelių, kritikos straipsnių. Po autoriaus mirties išleistas apysakų ir apsakymų rinkinys „Dykumos karalius“ (1996 m.), romanas „Langai į prekyvietę“ (1998 m.), atsiminimų knyga „Židiniai ir žmonės“ (1997 m.).
Parašė literatūrologinę studiją „Vinco Pietario akiračiai“ (1992 m.) Iš rusų kalbos išvertė Maksimo Gorkio, Ivano Turgenevo kūrinių, iš vokiečių – Liono Foichtvangerio, Liudviko Rėzos vokiškų eilėraščių.[1]
Šaltiniai
- ↑ Elena Bukelienė. Viktoras Katilius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006 572 psl.