Šlyžys: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: en:Stone Loach, pt:Nemacheilus barbatulus, sr:Бркица |
S Sutrumpinimo Lietuv panaikinimas |
||
Eilutė 15: | Eilutė 15: | ||
{{Taxobox_FB | fbsid=6377}} |
{{Taxobox_FB | fbsid=6377}} |
||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
'''Šližys''' (lot. ''Nemacheilus barbatulus'', ''Orthrias barbatulus'', ''Barbatula barbatula'', angl. ''Stone Loach'') – smulki gėlavandenė [[vijūninės|vijūninių]] (''Cobitidae'') šeimos žuvis, dažna [[ |
'''Šližys''' (lot. ''Nemacheilus barbatulus'', ''Orthrias barbatulus'', ''Barbatula barbatula'', angl. ''Stone Loach'') – smulki gėlavandenė [[vijūninės|vijūninių]] (''Cobitidae'') šeimos žuvis, dažna [[Lietuva|Lietuvoje]] ir gyvenanti daugelyje [[Eurazij]]os vandenų. |
||
== Išvaizda == |
== Išvaizda == |
12:32, 7 liepos 2009 versija
Nemacheilus barbatulus | ||||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Šližys (Nemacheilus barbatulus) | ||||||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||
FishBase |
Šližys (lot. Nemacheilus barbatulus, Orthrias barbatulus, Barbatula barbatula, angl. Stone Loach) – smulki gėlavandenė vijūninių (Cobitidae) šeimos žuvis, dažna Lietuvoje ir gyvenanti daugelyje Eurazijos vandenų.
Išvaizda
Kūnas cilindriškas, nugara tamsiai ruda, šonai tamsiai geltoni su tamsiai rusvoms dėmėmis. Išilgai šonų tęsiasi dvi siauros šviesesnės linijos, kuriose dėmelės smulkesnės. Šonai padengti smulkiais žvyneliais, jie išsidėstę padrikai, nedengia vienas kito kraštų.
Pelekai pilkšvai gelsvi, dėmėti, apvaliais kraštais. Uodegos pelekas lygiašonio trikampio formos, be iškarpos. Nuo kirtiklio skiriasi mažiau ryškiu dėmėtumu.
Prie žiočių yra trys poros ūsų.
Suaugę šližiai būna 10-12 cm (retai iki 15 cm) ilgio ir 7-8 g (retai - iki 15-20 g) svorio.
Arealas
Lietuvoje dažna.
Paplitusi daugelyje Eurazijos gėlųjų vandenų nuo Prancūzijos iki 57° šiaurės platumos. Rytuose arealas siekia Sibirą. Šližiai negyvena Norvegijoje, Graikijoje, didžiojoje Italijos dalyje.
Azijoje gyvena keli šližių porūšiai.
Ekologija
Lietuvoje gyvena daugelyje upių ir upelių su smėlėtu ar akmenuotu dugnu. Nemėgsta dumblingo dugno, neaptinkami nepratakiuose ežeruose.
Šližys yra dugninė sėsli žuvis, didžiąją dalį laiko besislapstanti tarp akmenų, kerplėšų, augalų. Vidutinis tankis - 50-80 individų hektare, biomasė - iki 1 kg/ha. Nepalankiomis sąlygomis - išdžiūstant vandens telkiniui ar įšąlant iki dugno - gali įsirausti į dumblą ir ilgam išlikti gyvi.
Subręsta antraisiais gyvenimo metais, o auginami akvariuomuose - net ir pirmaisiais. Neršia gegužės-birželio mėn., kai vandens temperatūra pasiekia +10-12°C. Patelė išneršia kelis tūkstančius ikrelių, kurie vystosi 8-11 parų, kai vandens temperatūra yra +16°C.
Panaudojimas
Šližiai nėra verslinės ar mėgėjiškos žvejybos objektai. Juos neretai rankomis ties akmenimis gaudo vaikai. Kartais naudojami kaip jaukas gaudant kitas žuvis.
Kartais auginami akvariumuose.
Kai kuriose Vakarų Europos šalyse yra reti, todėl yra saugojamos žuvys.