Rimantas Daugintis: Skirtumas tarp puslapio versijų
n |
S Taisomos vidinės nuorodos |
||
| Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
== Kūryba == |
== Kūryba == |
||
Reikšmingiausia kūrybos dalis – smulkioji skulptūra („Rytas“ [[1974]] m., „Kristoforas prie Vilnelės“ [[1985]] m., „Birželio rauda“, „Gulago madona“, „Europos pagrobimas“, visos [[1989]] m.). Sukūrė monumentalių dekoratyvinių skulptūrų („Barnabas išeina į jūrą“, 1977 m., „Naktigonė“ 1982 m., abi [[Klaipėdoje]], „Versmė“, [[1982]] m. [[Ariogala|Ariogaloje]], „Lakštingala“, 1985 m. Vilniuje), portretų („Spaustuvininkas [[Pranciškus Skorina]]“, 1974 m.), medalių ([[Kristijonas Donelaitis]], [[Maironis]], [[Vaižgantas]], [[Antanas Gudaitis]], [[1984]]-[[1987]] m.), memorialinių lentų, interjero kompozicijų („Pegasas kavinėje“, Literatų svetainė Vilniuje, [[1985]] m.). Skulptūras, jų sukūrė apie 100, kūrė iš medžio („Ąžuoliukas“, [[1972]] m.), [[terakota|terakotos]] („Autoportretas su [[Omaras Chajamas|O. Chajamo]] poezija“, [[1976]] m., „Per Lietuvą ėjo“, [[1989]] m.), [[bronza|bronzos]] („Senas parkas“, [[1981]] m.), daugiausia – individualia galvanoplastikos technika („Miegantis karalius“, 1980 m., „Nuotaka Prokrustui“, 1984 m.). |
Reikšmingiausia kūrybos dalis – smulkioji skulptūra („Rytas“ [[1974]] m., „Kristoforas prie Vilnelės“ [[1985]] m., „Birželio rauda“, „Gulago madona“, „Europos pagrobimas“, visos [[1989]] m.). Sukūrė monumentalių dekoratyvinių skulptūrų („Barnabas išeina į jūrą“, 1977 m., „Naktigonė“ 1982 m., abi [[Klaipėda|Klaipėdoje]], „Versmė“, [[1982]] m. [[Ariogala|Ariogaloje]], „Lakštingala“, 1985 m. Vilniuje), portretų („Spaustuvininkas [[Pranciškus Skorina]]“, 1974 m.), medalių ([[Kristijonas Donelaitis]], [[Maironis]], [[Vaižgantas]], [[Antanas Gudaitis]], [[1984]]-[[1987]] m.), memorialinių lentų, interjero kompozicijų („Pegasas kavinėje“, Literatų svetainė Vilniuje, [[1985]] m.). Skulptūras, jų sukūrė apie 100, kūrė iš medžio („Ąžuoliukas“, [[1972]] m.), [[terakota|terakotos]] („Autoportretas su [[Omaras Chajamas|O. Chajamo]] poezija“, [[1976]] m., „Per Lietuvą ėjo“, [[1989]] m.), [[bronza|bronzos]] („Senas parkas“, [[1981]] m.), daugiausia – individualia galvanoplastikos technika („Miegantis karalius“, 1980 m., „Nuotaka Prokrustui“, 1984 m.). |
||
Kūriniai ekspresyvūs, juose derinama ironija, groteskas ir lyrizmas. Pomirtinės individualios parodos surengtos Vilniuje ([[1991]]-[[1992]] m., [[2003]] m.), [[Kretinga|Kretingoje]], [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] (abi [[2000]] m.). <ref>Aleksandras Indriulaitis. {{VLE|IV}}, 522 psl. </ref> |
Kūriniai ekspresyvūs, juose derinama ironija, groteskas ir lyrizmas. Pomirtinės individualios parodos surengtos Vilniuje ([[1991]]-[[1992]] m., [[2003]] m.), [[Kretinga|Kretingoje]], [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] (abi [[2000]] m.). <ref>Aleksandras Indriulaitis. {{VLE|IV}}, 522 psl. </ref> |
||
22:05, 22 birželio 2009 versija
Rimantas Daugintis (1944 m. gegužės 21 d. Baubliai, Kartenos valsčius – 1990 m. gegužės 19 d. Budapeštas, palaidotas Vilniuje) – Lietuvos skulptorius.
Biografija
1971 m. baigė Lietuvos dailės institutą, mokytojai Juozas Kėdainis, Gediminas Jokūbonis. 1968-1977 m. dėstė Vilniaus dailės mokykloje. Nuo 1971 m. dalyvavo parodose. Nusižudė.
Kūryba
Reikšmingiausia kūrybos dalis – smulkioji skulptūra („Rytas“ 1974 m., „Kristoforas prie Vilnelės“ 1985 m., „Birželio rauda“, „Gulago madona“, „Europos pagrobimas“, visos 1989 m.). Sukūrė monumentalių dekoratyvinių skulptūrų („Barnabas išeina į jūrą“, 1977 m., „Naktigonė“ 1982 m., abi Klaipėdoje, „Versmė“, 1982 m. Ariogaloje, „Lakštingala“, 1985 m. Vilniuje), portretų („Spaustuvininkas Pranciškus Skorina“, 1974 m.), medalių (Kristijonas Donelaitis, Maironis, Vaižgantas, Antanas Gudaitis, 1984-1987 m.), memorialinių lentų, interjero kompozicijų („Pegasas kavinėje“, Literatų svetainė Vilniuje, 1985 m.). Skulptūras, jų sukūrė apie 100, kūrė iš medžio („Ąžuoliukas“, 1972 m.), terakotos („Autoportretas su O. Chajamo poezija“, 1976 m., „Per Lietuvą ėjo“, 1989 m.), bronzos („Senas parkas“, 1981 m.), daugiausia – individualia galvanoplastikos technika („Miegantis karalius“, 1980 m., „Nuotaka Prokrustui“, 1984 m.).
Kūriniai ekspresyvūs, juose derinama ironija, groteskas ir lyrizmas. Pomirtinės individualios parodos surengtos Vilniuje (1991-1992 m., 2003 m.), Kretingoje, Mažeikiuose (abi 2000 m.). [1]
Šaltiniai
- ↑ Aleksandras Indriulaitis. Rimantas Daugintis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, 522 psl.