Lietuvos krikščionių demokratų partija

Lietuvos krikščionių demokratų partija - Lietuvoje veikusi 1905-1907 m. ir 1917 - 1940 m., o 1989 m. atkurta dešinioji partija, savo ideologiją remianti krikščioniškomis verybėmis.

Ištakos

Partijos ideologais laikomi F.Lamane ir V.E. Keteleris, pagrindinis partijos programinis dokumentas - popiežiaus Leono XIII enciklika „Rerum novarum”. Joje išdėstyti svarbiausi krikščionių demokratų uždaviniai ir siekiai - sumažinti socialistų įtaką darbininkijai, atitraukti darbo liaudį nuo revoliucinių kovos metodų ir steigti savas socialines ir jaunimo organizacijas. Netrukus buvo pradėtos kurti krikščioniškos profsąjungos, ekonominės draugijos, palaikyta socialistų kooperacijos idėja, o XX a. pradžioje išplito ir skautų judėjimas, pritraukęs jaunimą. Nors krikščionių demokratų ideologija paremta konservatizmo principais, tačiau Europos šalių krikdemai aktyviai dalyvavo vykdant ir patys vykdė radikalias ekonomines ir socialines reformas.

Enciklikoje „Rerum novarum“ buvo apibrėžti ir skirtumai požiūryje į nuosavybę bei kapitalą: „Privačios nuosavybės teisę yra suteikę ne žmonių sukurti įstatymai, bet pati prigimtis, todėl valstybė negali jos panaikinti“. Skirtingas požiūris ir į turtingųjų ir beturčių santykius. Enciklikoje rašoma: „Kaip įvairios kūno dalys tarp savęs derinasi tvarkingu santykiu, kas teisingai vadinama simetrija, panašiai ir prigimtis yra surikiavusi valstybės gyvenimą, kur abu šie sluoksniai darniai papildo vienas kitą ir užtikrina abipusę pusiausvyrą; jie labiausiai reikalingi vienas kitam, negali būti kapitalo be darbo ir darbo be kapitalo“. Krikščionybės moralė, atlaidumas, taikos tarp tautų siekimas - tai tradiciniai krikščionių demokratų principai.

Krikščioniškosios demokratijos ištakos Lietuvoje siekia XIX a. vidurį ir M.Valančiaus veiklą. Partijos istoriją tyręs M.Krupavičius teigia, kad iki 1905 m. krikščioniškoji demokratija pergyveno potencialų, o vėliau - aktualų periodą. Tuo metu jau veikė von Ropp'o Lietuvos - Baltarusijos katalikiška konstitucinė partija. Šią partiją sudarė daugiausia dvarininkai ir aukštieji dvasininkai. Lietuvos-Baltarusijos katalikiška konstitucinė partija taip pat pasisakė už Lietuvos autonomiją. 1905-1906 m. krikdemai kaip politinė srovė Lietuvoje buvo labai įtakinga. 1905 m. pirmąją krikdemų kuopelę įkūrė Tumas-Vaižgantas.

Lietuvių krikščionių demokratų sąjunga

Lietuvių krikščionių demokratų sąjunga (LKDS) įkurta 1905 m. lapkričio mėn. Programą parengė Petrapilio dvasinės akademijos profesoriai kunigai P. Bučys, Aleksandras Dambrauskas - Jakštas, Jonas Mačiulis - Maironis. Partija rėmėsi jaunais kunigais. Siekė išlaikyti katalikų bažnyčios privilegijas Lietuvoje. Išleido keletą atsišaukimų, daugiausia nukreiptų prieš socialdemokratus, smerkė socialdemokratus už jų radikalumą ir palankiau vertino Lietuvos demokratų partiją, su kuria mielai bendradarbiavo. Bažnyčios vadovybei neparėmus, LKDS 1906 m. nustojo egzistavusi, tačiau dalis kunigų savo praktinėje politinėje veikloje laikėsi 1907 m. paskelbtos jos programos. Joje pabrėžtas giminingumas su von Ropp'o partija. Politinėje dalyje propaguota autonomijos idėja. Daug radikalesnė buvo socialinė dalis. Agrarinėje dalyje numatyta galimybė išdalinti valstybines žemes už mokestį. Reikalauta socialinės, teisinės pagalbos iš valstybės garantijų.

LKDS dalyvavo rinkimuose į Rusijos Dūmas. 1906 m. įkurta katalikiška draugija "Žagrė". 1908 m. atkurta Blaivybės draugija. Iki Pirmojo pasaulinio karo partija pagrindinės veiklos neorganizavo, daugiausia užsiėmė laikraščių ir leidinių leidimu. 1905-1907 m. leistas laikraštis "Nedielkiemio skaitymai", 1906-1925 m. - "Šaltinis" (red. J. Vailokaitis).

Lietuvių krikščionių demokratų partija

Lietuvių krikščionių demokratų partija (LKDP) įkurta 1917 m. kovo mėn. Rusijoje ir 1917 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje. 1916 m. Petrograde buvo įkurtas krikdemų Centro komitetas. 1917 m. J. Vailokaitis įsteigė "Liaudies sąjungą", kuri veikė tiktai Rusijoje. 1917 m. rugsėjį sušaukta Lietuvių konferencija paskatino krikščionis demokratus vienytis ir 1917 m. lapkritį abi krikdemų grupės susijungė. Programa priimta 1918 m. lapkričio 11 d. Jos autoriai kun. Mykolas Krupavičius, vysk. J. Matulevičius, Aleksandras Stulginskis. 1917 m. pagrindinės krikdemų pastangos buvo skirtos atitraukti lietuvius nuo revoliucijos. 1917 - 1918 m. rėmė Lietuvos įjungimo į Vokietiją idėją, kvietė V. Urachą tapti Lietuvos karaliumi.

Iki 1926 m. dalyvavo visose Lietuvos vyriausybėse, turėjo savo atstovus Lietuvos Taryboje, Steigiamajame Seime (59 nariai iš 112), I Seime (38 iš 78), II Seime (40 iš 78), III Seime (30 iš 85). Jos atstovai sudarė VI Ministrų kabinetą ir dalyvavo trijose koalicijose. Vienas iš LKDP vadovų A.Stulginskis 1924-1926 metais buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Tačiau 1926 m. LKDP nariai, bijodami staigaus Lietuvos liaudies posūkio kairėn, buvo vieni iš antidemokratinio valstybės perversmo iniciatorių. Jie inicijavo 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmą, tačiau prie valdžios buvo prileista tik iki 1927 m. balandžio. Netrukus tautininkai jų paramos atsisakė, o 1936 m. LKDP buvo uždrausta. Po sovietinės okupacijos veikė tik užsienyje.

Leido laikraščius „Vadas“ (1916 - 1918), „Laisvoji Lietuva“ (1917 - 1919), „Laisvė“ (1919 - 1923), „Rytas“ (1923 - 1936), „XX amžius“ (1936 - 1940), žurnalą „Krikščionis demokratas“ (1927 - 1929).

Pirmininkai

• Rusijoje:
• 1917 m. Jonas Vailokaitis,
• 1917 – 1918 m. Mykolas Krupavičius,
• Lietuvoje:
• 1917 - 1919 m. - Aleksandras Stulginskis,
• 1919 - 1923 m. ir 1926 - 1927 m. - Mykolas Krupavičius,
• 1923 - 1925 m. - P. Karvelis,
• 1925 - 1926 m. - A. Šmulkštys,
• 1926 - 1936 m. - Leonas Bistras,
• užsienyje:
• 1946 - 1950 m. Mykolas Krupavičius,
• 1950 m. P. Vainauskas.

Lietuvos krikščionys demokratai

Lietuvoje tiek krikščionių demokratų judėjimas, tiek Lietuvos krikščionių demokratų partija veiklą atnaujino 1989 m. vasario 16 d. 1996 - 2000 metų kadencijos LR Seime krikščionys demokratai turėjo 16 savo atstovų, dalyvavo vyriausybės darbe. 2001 05 12 įvyko LKDP konferencija, kurioje LKDP pavadinimas pakeistas į tokį: politinė partija "Lietuvos krikščionys demokratai" (LKD). Tą pačią dieną įvyko LKDP ir KDS Jungiamoji konferencija, kurioje abi krikščioniškosios demokratijos partijos susijungė į LKD. LKD pirmininku išrinktas dr. Kazys Bobelis, vicepirmininkais – Eduardas .Pabarčius ir Algirdas Saudargas, valdybos pirmininku – Petras Gražulis. 2001 12 08 LKD taryba patvirtino naujų LKD sekcijų - Senjorų bei Politinių kalinių, partizanų ir tremtinių įsteigimą, 2002 04 27 - Kaimo reikalų sekcijos įsteigimą. 2004 m. kovo mėn. 20 d. įvyko neeilinė LKD Konferencija, kurios metu buvo priimtas LKD Pirmininko dr.Kazio Bobelio atsistatydinimas ir surengti nauji LKD pirmininko rinkimai. Daugumos Konferencijos delegatų sprendimu nauju LKD Pirmininku išrinktas Molėtų raj. meras Valentinas Stundys. P.Gražuliui atsistatydinus iš LKD Valdybos pirmininko posto, pagal statutą, laikinai valdybos pirmininko pareigas pradėjo eiti Ignas Vėgėlė. Iškart po šių persitvarkymų partijos vadovybė pradėjo ruoštis rinkimams į Europos Parlamentą. Deja, struktūriniai pokyčiai LKD vadovybėje įvyko per vėlai, kad būtų deramai pasiruošta Europos Parlamento rinkimams ir už partiją balsavo tik 30 tūkst. rinkėjų. 2004 m. rugsėjo mėn. 5 d. LKD iškilmingai atšventė 100 metų Jubiliejų. Tų pačių metų spalio 10 d. LKD nesėkmingai dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą. 2005 m. birželio 11 d. LKD Konferencijoje partijos pirmininku perrinktas Valentinas Stundys, vicepirmininkais išrinkti Algirdas Šakalys ir Kazimieras Kuzminskas. Po LKD Konferencijos vykusiame Tarybos posėdyje valdybos pirmininku išrinktas Ignas Vėgėlė, išrinkti nauji valdybos nariai.

LKD puslapis internete