Ostgotai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: '''Ostgotai''' – viena iš germanų genčių, rytinė gotų šaka. III a. apsigyveno Dnepro žemupyje ir dalyje Krymo. IV a. ... |
S robotas Pridedama: ar, bg, br, ca, cs, cv, cy, da, de, el, eo, es, eu, fr, fy, gl, he, hr, hu, id, it, ja, ko, la, nds, nl, nn, no, pl, pt, ro, ru, scn, sh, sk, sr, sv, uk, zh |
||
| Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
[[Kategorija:Senovės germanai]] |
[[Kategorija:Senovės germanai]] |
||
[[ar:قوط شرقيون]] |
|||
[[bg:Остготи]] |
|||
[[br:Ostrogoted]] |
|||
[[ca:Ostrogot]] |
|||
[[cs:Ostrogóti]] |
|||
[[cv:Остготсем]] |
|||
[[cy:Ostrogothiaid]] |
|||
[[da:Ostrogoterne]] |
|||
[[de:Goten#Ostgoten]] |
|||
[[el:Οστρογότθοι]] |
|||
[[en:Ostrogoths]] |
[[en:Ostrogoths]] |
||
[[eo:Ostrogotoj]] |
|||
[[es:Pueblo ostrogodo]] |
|||
[[eu:Ostrogodo]] |
|||
[[fr:Ostrogoths]] |
|||
[[fy:Ostrogoaten]] |
|||
[[gl:Ostrogodos]] |
|||
[[he:אוסטרוגותים]] |
|||
[[hr:Istočni Goti]] |
|||
[[hu:Osztrogótok]] |
|||
[[id:Ostrogoth]] |
|||
[[it:Ostrogoti]] |
|||
[[ja:東ゴート王国]] |
|||
[[ko:동고트 왕국]] |
|||
[[la:Ostrogothi]] |
|||
[[nds:Ostgoten]] |
|||
[[nl:Ostrogoten]] |
|||
[[nn:Austgotarar]] |
|||
[[no:Østgotere]] |
|||
[[pl:Ostrogoci]] |
|||
[[pt:Ostrogodos]] |
|||
[[ro:Ostrogoţi]] |
|||
[[ru:Остготы]] |
|||
[[scn:Ostrogoti]] |
|||
[[sh:Ostrogoti]] |
|||
[[sk:Ostrogóti]] |
|||
[[sr:Остроготи]] |
|||
[[sv:Ostrogoter]] |
|||
[[uk:Остготи]] |
|||
[[zh:東哥德人]] |
|||
16:53, 21 lapkričio 2008 versija
Ostgotai – viena iš germanų genčių, rytinė gotų šaka. III a. apsigyveno Dnepro žemupyje ir dalyje Krymo. IV a. II pusėje sukūrė genčių sąjungą, kuriai vadovavo Ermanarichas. Šiai sąjungai priklausė kitos germanų gentys, taip pat skitų, sarmatų bei slavų gentys.
375 m. genčių sąjungą sutriuškino hunai. Dauguma ostgotų pasitraukė į vakarus ir apsigyveno Panonijoje. 488 m., vadovaujami Teodoriko, įsiveržė į Italiją, sumušė ją valdžiusį Odoakrą ir 493 m. sukūrė karalystę. Jos sostinė buvo Ravena. Karaliaus Teodoriko laikais valdė Italiją, Siciliją, paalpių sritis, Dalmatiją, Provansą.
535–554 m. dėl Bizantijos kariuomenės antpuolių karalystė sužlugo. Didžioji teritorijos dalis atiteko Bizantijos imperijai.[1]
Šaltiniai
- ↑ Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. MELI institutas, Vilnius.