Šv. Jeronimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

17:04, 12 lapkričio 2008 versija

Šventasis Jeronimas (Euzebijus Sofronijus Jeronimas, lot. Eusebius Sophronius Hieronymus, 347 m. Stridone (Dalmatija) – 420 m. rugsėjo 30 d.) Betliejuje – krikščionių teologas, vienas iš Bažnyčios tėvų. Katalikų tradicijoje laikomas šventuoju (sakralinė diena rugsėjo 30 d.), stačiatikių – palaimintuoju (birželio 15 d.).

Jeronimas dažniausiai vaizduojamas su kitais trimis Bažnyčios tėvais - šv. Augustinu, šv. Ambrozijum ir popiežium Grigaliumi I, rašantis, atgailaujantis, kaip barzdotas atsiskyrėlis dykumoje. Jo atributai - liūtas ir kaukolė. Dalmatijos ir Liono, mokinių, mokytojų, mokslininkų, vertėjų, asketų, mokslo ir Biblijos draugijų globėjas.

Gyvenimas

Romoje studijavo gramatiką, retoriką ir filosofiją. 366 m. pakrikštytas. Tapo griežtu asketu. Apie 373 m. pradėjęs piligriminę kelionę į Jeruzalę, ilgiau užtruko Antiochijoje (dab. Antakija), 375 - 378 m. kaip atsiskyrėlis gyveno dykumoje netoli Chalebo. Išmoko graikų ir hebrajų kalbas. 379 m. Antiochijoje įšventintas kunigu. 379 - 382 m. gyveno Konstantinopolyje, buvo Grigaliaus Nazianziečio mokiniu. Nuo 382 m. Romoje dirbo popiežiaus Damaso I sekretoriumi. Romoje subūrė asketų bendruomenę, kuriai priklausė daug kilmingų moterų. Jis net buvo apkaltintas dėl vienos moters, nepakėlusios asketinių apribojimų, mirties. Po Damaso I mirties Jeronimo kritikuojama dvasininkija privertė jį išvykti iš Romos.

Vertimai

Šventasis Jeronimas plačiai žinomas dėl savo Biblijos vertimo iš graikų ir hebrajų kalbų į lotynų kalbą. Šis vertimas, vadinamas Vulgata, katalikų yra pripažįstamas oficialiu Biblijos tekstu.

Taip pat yra parašęs Senojo bei Naujojo Testamento komentarus, teologinių darbų, laiškų, istorinių darbų.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
+[[Vaizdas:Domenico_Ghirlandaio_-_St_Jerome_in_his_study.jpg|right|thumb|250px|Šventasis Jeronimas (Domeniko Girlandajo paveikslas)]]
-'''Šventasis Jeronimas''' (Euzebijus Sofronijus Jeronimas, [[Lotynų kalba|lot.]] ''Eusebius Sophronius Hieronymus'', [[347]] m. Stridonas (Dalmatija) – [[420]] m. [[rugsėjo 30]] d.)[[Betliejus]] – krikščionių teologas, Bažnyčios Tėvas.
+'''Šventasis Jeronimas''' (Euzebijus Sofronijus Jeronimas, [[Lotynų kalba|lot.]] ''Eusebius Sophronius Hieronymus'', [[347]] m. Stridone (Dalmatija) – [[420]] m. [[rugsėjo 30]] d.) [[Betliejus|Betliejuje]] – krikščionių teologas, vienas iš Bažnyčios tėvų. [[Katalikai|Katalikų]] tradicijoje laikomas šventuoju (sakralinė diena rugsėjo 30 d.), [[stačiatikiai|stačiatikių]] – palaimintuoju (birželio 15 d.).
+Jeronimas dažniausiai vaizduojamas su kitais trimis Bažnyčios tėvais - [[Šventasis Augustinas|šv. Augustinu]], šv. Ambrozijum ir [[Šventasis Grigalius I|popiežium Grigaliumi I]], rašantis, atgailaujantis, kaip barzdotas atsiskyrėlis dykumoje. Jo atributai - liūtas ir kaukolė. [[Dalmatija|Dalmatijos]] ir [[Lionas|Liono]], mokinių, mokytojų, mokslininkų, vertėjų, asketų, mokslo ir Biblijos draugijų globėjas.
-[[Katalikai|Katalikų]] tradicijoje laikomas šventuoju (rugsėjo 30 d.), [[stačiatikiai|stačiatikių]] – palaimintuoju (birželio 15 d.)Romoje studijavo gramatiką, retoriką ir filosofiją. 366 m. pakrikštytas. Tapo griežtu asketu. Apie 373 m. pradėjęs piligriminę kelionę į Jeruzalę ilgiau užtruko Antiochijoje (dab.Antakya), 375 - 378 m. kaip atsiskyrėlis gyveno dykumoje netoli Chalebo. Išmoko graikų ir hebrajų kalbas. 379 m. Antiochijoje įšventintas kunigu. 379 - 382 m. gyveno Konstantinopolyje, buvo Grigaliaus Nazianziečio mokiniu. Nuo 382 m. Romoje dirbo popiežiaus Damazo I sekretoriumi. Romoje subūrė asketinę bendruomenę, kuriai priklausė daug kilmingų moterų. Jis net buvo apkaltintas dėl vienos moters, nepakėlusios asketinių apribojimų, mirties. Po Damazo I mirties Jeronimo kritikuojama dvasininkija privertė jį išvykti iš Romos.  Persikėlęs į Betliejų vadovavo trims moterų ir vienam moterų vienuolynui. Plačiai žinomas dėl savo [[Biblija|Biblijos]] vertimo iš [[Graikų kalba|graikų]] ir [[Hebrajų kalba|hebrajų]] kalbų į [[Lotynų kalba|lotynų kalbą]]. Šis vertimas, vadinamas [[Vulgata]], katalikų yra pripažįstamas oficialiu Biblijos tekstu. Jeronimas dažniausiai vaizduojamas su kitais dviem didžiaisiais Bažnyčios tėvais, rašantis, atgailaujantis, kaip barzdotas atsiskyrėlis dykumoje. Jo atributai - liūtas ir kaukolė. Dalmatijos ir Liono, mokinių, mokytojų, mokslininkų, vertėjų, asketų, mokslo ir Biblijos draugijų globėjas.
+== Gyvenimas ==
+Romoje studijavo gramatiką, retoriką ir filosofiją. 366 m. pakrikštytas. Tapo griežtu asketu. Apie 373 m. pradėjęs piligriminę kelionę į [[Jeruzalė|Jeruzalę]], ilgiau užtruko Antiochijoje (dab. [[Antakija]]), 375 - 378 m. kaip atsiskyrėlis gyveno dykumoje netoli Chalebo. Išmoko graikų ir hebrajų kalbas. 379 m. Antiochijoje įšventintas kunigu. 379 - 382 m. gyveno [[Konstantinopolis|Konstantinopolyje]], buvo Grigaliaus Nazianziečio mokiniu. Nuo 382 m. [[Senovės Roma|Romoje]] dirbo popiežiaus [[Šventasis Damasas I|Damaso I]] sekretoriumi. Romoje subūrė asketų bendruomenę, kuriai priklausė daug kilmingų moterų. Jis net buvo apkaltintas dėl vienos moters, nepakėlusios asketinių apribojimų, mirties. Po Damaso I mirties Jeronimo kritikuojama dvasininkija privertė jį išvykti iš Romos. <!-- Persikėlęs į Betliejų, vadovavo trims moterų ir vienam moterų vienuolynui ČIA KAŽKAS NEAIŠKU-->
+== Vertimai ==
+Šventasis Jeronimas plačiai žinomas dėl savo [[Biblija|Biblijos]] vertimo iš [[Graikų kalba|graikų]] ir [[Hebrajų kalba|hebrajų]] kalbų į [[Lotynų kalba|lotynų kalbą]]. Šis vertimas, vadinamas [[Vulgata]], katalikų yra pripažįstamas oficialiu Biblijos tekstu.
 Taip pat yra parašęs [[Senasis Testamentas|Senojo]] bei [[Naujasis Testamentas|Naujojo Testamento]] komentarus, [[Teologija|teologinių]] darbų, laiškų, istorinių darbų.