Dobrudža: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: eu:Dobrudja |
|||
| Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Senovėje Dobrudžos teritorijoje gyveno [[trakai (tauta)|trakai]]. [[VII a.]] - [[VI a.]] iki m.e. Juodosios jūros pakrantėje kolonijų įkūrė [[graikai]], [[V a.]] atsikėlė [[skitai]]. Nuo [[I a.]] iki m.e. vadinamoji Mažoji Skitija priklausė [[Romos imperija]]i, įėjo į Mezijos provinciją, nuo [[IV a.]] – [[Bizantija]]i, [[VII a.]] - [[XIV a.]] – [[Bulgarija]]i, [[XI a.]] - [[XII a.]] vėl Bizantijai. |
Senovėje Dobrudžos teritorijoje gyveno [[trakai (tauta)|trakai]]. [[VII a.]] - [[VI a.]] iki m.e. Juodosios jūros pakrantėje kolonijų įkūrė [[graikai]], [[V a.]] atsikėlė [[skitai]]. Nuo [[I a. pr. Kr.]] iki m.e. vadinamoji Mažoji Skitija priklausė [[Romos imperija]]i, įėjo į Mezijos provinciją, nuo [[IV a.]] – [[Bizantija]]i, [[VII a.]] - [[XIV a.]] – [[Bulgarija]]i, [[XI a.]] - [[XII a.]] vėl Bizantijai. |
||
XIV a. čia susikūrė Dobroticos valstybė (iš čia pavadinimas). [[1388]] m. ją užėmė [[Valakija]], [[1419]] m. – [[Turkija]]. Po [[1877]]-[[1878]] m. [[Rusijos-Turkijos karas|Rusijos-Turkijos karo]] Berlyno kongreso (1878 m.) sprendimu šiaurinė dalis perduota Rumunijai, pietinė dalis-Bulgarijai. Po [[II Balkanų karas|II Balkanų karo]] [[1913]] m. visa Dobrudža atiteko Rumunijai. [[1940]] m. Bulgarijos ir Rumunijos sutartimi pietinė dalis grąžinta Bulgarijai. Dobrudžos [[rumunai]] perkelti į šiaurinę, [[bulgarai]] – į pietinę dalį. Nustatytą sieną patvirtino [[1947]] m. [[Paryžiaus taika]]. |
XIV a. čia susikūrė Dobroticos valstybė (iš čia pavadinimas). [[1388]] m. ją užėmė [[Valakija]], [[1419]] m. – [[Turkija]]. Po [[1877]]-[[1878]] m. [[Rusijos-Turkijos karas|Rusijos-Turkijos karo]] Berlyno kongreso (1878 m.) sprendimu šiaurinė dalis perduota Rumunijai, pietinė dalis-Bulgarijai. Po [[II Balkanų karas|II Balkanų karo]] [[1913]] m. visa Dobrudža atiteko Rumunijai. [[1940]] m. Bulgarijos ir Rumunijos sutartimi pietinė dalis grąžinta Bulgarijai. Dobrudžos [[rumunai]] perkelti į šiaurinę, [[bulgarai]] – į pietinę dalį. Nustatytą sieną patvirtino [[1947]] m. [[Paryžiaus taika]]. |
||
18:52, 14 spalio 2008 versija
Dobrudža (bulg. Добруджа, rumun. Dobrogea, gr. Δοβρουτσά) – istorinė sritis Europos pietryčiuose, tarp Dunojaus žemupio ir Juodosios jūros. Šiaurinė dalis, apie 15 000 km² priklauso Rumunijai, pietinė, apie 4 200 km² - Bulgarijai.
Istorija
Senovėje Dobrudžos teritorijoje gyveno trakai. VII a. - VI a. iki m.e. Juodosios jūros pakrantėje kolonijų įkūrė graikai, V a. atsikėlė skitai. Nuo I a. pr. Kr. iki m.e. vadinamoji Mažoji Skitija priklausė Romos imperijai, įėjo į Mezijos provinciją, nuo IV a. – Bizantijai, VII a. - XIV a. – Bulgarijai, XI a. - XII a. vėl Bizantijai.
XIV a. čia susikūrė Dobroticos valstybė (iš čia pavadinimas). 1388 m. ją užėmė Valakija, 1419 m. – Turkija. Po 1877-1878 m. Rusijos-Turkijos karo Berlyno kongreso (1878 m.) sprendimu šiaurinė dalis perduota Rumunijai, pietinė dalis-Bulgarijai. Po II Balkanų karo 1913 m. visa Dobrudža atiteko Rumunijai. 1940 m. Bulgarijos ir Rumunijos sutartimi pietinė dalis grąžinta Bulgarijai. Dobrudžos rumunai perkelti į šiaurinę, bulgarai – į pietinę dalį. Nustatytą sieną patvirtino 1947 m. Paryžiaus taika.
Didžiausi miestai: Konstanca (Rumunijoje), Dobričius, Silistra (Bulgarijoje). [1]
Šaltiniai
- ↑ Dobrudža. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 43 psl.