Valentinas Baltrūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: '''Valentinas Baltrūnas''' (g. 1947 m. spalio 20 d. Grinkiškyje Radviliškio raj.) – geologas, [[Trakų rajonas|Tr...
 
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
tėvas
Eilutė 2: Eilutė 2:


== Biografija ==
== Biografija ==
Tėvas rašytojas [[Aleksas Baltrūnas]]. [[1965]] m. baigė [[Vilnius|Vilniaus]] Antano Vienuolio vidurinę mokyklą ir įstojo į [[VU|Vilniaus universiteto]] Gamtos fakultetą. [[1970]] m. įgijo geologinės nuotraukos ir naudingųjų iškasenų paieškų specialisto diplomą. [[1973]] m. įstojo į neakivaizdinę aspirantūrą Geologijos institute ir [[1977]] m. apgynė kandidatinę disertaciją. 1998 m. fizinių mokslų geologijos krypties habilituotas daktaras.

[[1965]] m. baigė [[Vilnius|Vilniaus]] Antano Vienuolio vidurinę mokyklą ir įstojo į [[VU|Vilniaus universiteto]] Gamtos fakultetą. [[1970]] m. įgijo geologinės nuotraukos ir naudingųjų iškasenų paieškų specialisto diplomą. [[1973]] m. įstojo į neakivaizdinę aspirantūrą Geologijos institute ir [[1977]] m. apgynė kandidatinę disertaciją. 1998 m. fizinių mokslų geologijos krypties habilituotas daktaras.


1970 m. pagal paskyrimą pradėjo dirbti Geologijos valdybos Kompleksinėje geologinėje ekspedicijoje geologu, vėliau vyresniuoju geologu. [[1980]] m. Geologijos institute pradėjo gręžinių [[kernas|kerno]] revizijos ir riedulių mokslinės ekspozicijos kūrimo darbus. [[1988]] m. pradėjo vadovauti ekogeologijos skyriui institute. [[1991]]-[[2001]] m. Geologijos instituto direktorius, nuo 2001 m. Geologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, instituto Tarybos pirmininkas. [[1993]]-[[1994]] m. dar vadovavo ir instituto [[kvarteras|kvartero]] geologijos ir naudingųjų iškasenų skyriui, [[1996]]-[[2000]] m. buvo valstybinės mokslo programos „Lietuvos Žemės gelmių raida ir jų išteklių kitimo prognozė“ („[[Litosfera]]“) tarybos pirmininkas.
1970 m. pagal paskyrimą pradėjo dirbti Geologijos valdybos Kompleksinėje geologinėje ekspedicijoje geologu, vėliau vyresniuoju geologu. [[1980]] m. Geologijos institute pradėjo gręžinių [[kernas|kerno]] revizijos ir riedulių mokslinės ekspozicijos kūrimo darbus. [[1988]] m. pradėjo vadovauti ekogeologijos skyriui institute. [[1991]]-[[2001]] m. Geologijos instituto direktorius, nuo 2001 m. Geologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, instituto Tarybos pirmininkas. [[1993]]-[[1994]] m. dar vadovavo ir instituto [[kvarteras|kvartero]] geologijos ir naudingųjų iškasenų skyriui, [[1996]]-[[2000]] m. buvo valstybinės mokslo programos „Lietuvos Žemės gelmių raida ir jų išteklių kitimo prognozė“ („[[Litosfera]]“) tarybos pirmininkas.
Eilutė 12: Eilutė 11:


== Svarbiausi darbai ==
== Svarbiausi darbai ==

Apie 80 mokslinių ir tiek pat mokslo populiarinimo publikacijų bei dviejų mokslo populiarinimo knygelių („Nešė velnias akmenį” su [[Aleksandras Šliaupa|A. Šliaupa]] ir „Ant geologinio pamato gyvenant”) autorius. Monografijos „Pleistoceno [[stratigrafija]] ir koreliacija“ (1995 m.) autorius, o taip pat kolektyvinių monografijų „Ar tikrai [[Raigardas]] prasmego?“ (2001 m.) ir „[[Akmens amžius]] Pietų Lietuvoje“ (2001 m.), “[[Gamta]] kaip kultūros šaltinis” ([[2003]] m.) sudarytojas ir bendraautorius.
Apie 80 mokslinių ir tiek pat mokslo populiarinimo publikacijų bei dviejų mokslo populiarinimo knygelių („Nešė velnias akmenį” su [[Aleksandras Šliaupa|A. Šliaupa]] ir „Ant geologinio pamato gyvenant”) autorius. Monografijos „Pleistoceno [[stratigrafija]] ir koreliacija“ (1995 m.) autorius, o taip pat kolektyvinių monografijų „Ar tikrai [[Raigardas]] prasmego?“ (2001 m.) ir „[[Akmens amžius]] Pietų Lietuvoje“ (2001 m.), “[[Gamta]] kaip kultūros šaltinis” ([[2003]] m.) sudarytojas ir bendraautorius.



17:03, 21 rugpjūčio 2008 versija

Valentinas Baltrūnas (g. 1947 m. spalio 20 d. Grinkiškyje Radviliškio raj.) – geologas, Trakų rajono politinis ir visuomenės veikėjas.

Biografija

Tėvas rašytojas Aleksas Baltrūnas. 1965 m. baigė Vilniaus Antano Vienuolio vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą. 1970 m. įgijo geologinės nuotraukos ir naudingųjų iškasenų paieškų specialisto diplomą. 1973 m. įstojo į neakivaizdinę aspirantūrą Geologijos institute ir 1977 m. apgynė kandidatinę disertaciją. 1998 m. fizinių mokslų geologijos krypties habilituotas daktaras.

1970 m. pagal paskyrimą pradėjo dirbti Geologijos valdybos Kompleksinėje geologinėje ekspedicijoje geologu, vėliau vyresniuoju geologu. 1980 m. Geologijos institute pradėjo gręžinių kerno revizijos ir riedulių mokslinės ekspozicijos kūrimo darbus. 1988 m. pradėjo vadovauti ekogeologijos skyriui institute. 1991-2001 m. Geologijos instituto direktorius, nuo 2001 m. Geologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, instituto Tarybos pirmininkas. 1993-1994 m. dar vadovavo ir instituto kvartero geologijos ir naudingųjų iškasenų skyriui, 1996-2000 m. buvo valstybinės mokslo programos „Lietuvos Žemės gelmių raida ir jų išteklių kitimo prognozė“ („Litosfera“) tarybos pirmininkas.

Tarptautinės kvartero tyrimų asociacijos (INQUA) Lietuvos komiteto, Europos asociacijos geologinio paveldo išsaugojimo (ProGEO) Lietuvos komiteto, mokslinių žurnalų „Geologija“, „Litosfera“ ir „Aplinkos inžinerija“ redkolegijų, LR Aplinkos ministerijos Patarėjų tarybos, Lietuvos geologijos tarnybos geologijos tarybos, Vilniaus gamtos apsaugos draugijos valdybos, Lietuvos gamtos draugijos valdybos bei Lietuvos mokslininkų ir geologų sąjungų, Žaliųjų judėjimo narys. Nuo 1999 m. Gamtosaugos politikos klubo pirmininko pavaduotojas.

1990-1995 m. Trakų rajono tarybos deputatas.

Svarbiausi darbai

Apie 80 mokslinių ir tiek pat mokslo populiarinimo publikacijų bei dviejų mokslo populiarinimo knygelių („Nešė velnias akmenį” su A. Šliaupa ir „Ant geologinio pamato gyvenant”) autorius. Monografijos „Pleistoceno stratigrafija ir koreliacija“ (1995 m.) autorius, o taip pat kolektyvinių monografijų „Ar tikrai Raigardas prasmego?“ (2001 m.) ir „Akmens amžius Pietų Lietuvoje“ (2001 m.), “Gamta kaip kultūros šaltinis” (2003 m.) sudarytojas ir bendraautorius.