Aušlavis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

09:57, 10 rugpjūčio 2008 versija

Aušlavis (Aušaitis, Aušautas, Aušveitis, Aušveikas) lietuvių ir prūsų mitologijoje – gydymo dievas, ligonių dievaitis, mitinis gydytojas, įgaunantis žalčio pavidalą.

Šaltiniai

Pirmąkart minimas 1530 m. Prūsijos, Pamedės ir Sembos vyskupų sinodo nutarimuose „Constitutiones Synodalis“, kur lyginamas su Asklepiju. Kai kuriuose šaltiniuose apibūdinamas kaip ligonių ir sveikųjų dievas, minimas po Ukapirmo ir Svaistiko, tai rodo aukštą jo padėtį prūsų dievų panteone. Jonas Lasickis XVI a. jį vadino lietuvių dievu Auskutu, Jonas Bretkūnas - Auššveičiu, vėlyvoji istoriografija - Aušlaviu ^[1]

K. Hartknochas (XVI a.) gretina jį su Eskulapu, Saturnu. Johanas Maleckis (1554 m.) mini Auscautus ir Ausceutus. J. Maleckis (Warhafftige Beschreibung d. Sudawen apie 1560 m.) Auskayten ir Auschlauis įvardina kaip sveikatingumo dievą, taip pat jį apibūdina ir Motiejus Strijkovskis. Kitur sveikatos dievu įvardijamas Aušveitis, Aušveikus, Auskuts, Aušautis.

Vardo etimologija

Vardai „Aušveitis“, „Ausveikus“ gali būti kilę iš žodžio „sveikas“ (pagal Joną Bretkūną), „atsveikti“ t. y. pasveikti, išvaryti ligas.

Pagal V. Toporovą Aušlavis galėtų būti siejamas su „kusti“, „atkusti“. Tačiau bendrai V. Toporavas laikosi Kazimiero Būgos etimologijos, pagal kurią dievo vardas kildinamas iš „šauti“, „nušauti“, reiškiantį nuvejantį ligas^[2].

Reikšmė mitologijoje

Manoma, kad Aušautas užėmė aukšta vietą dievų panteone (pvz., keltų Diankechtas yra Dagnos sūnus, Apolonas - Dzeuso, nors tiesioginių duomenų apie lietuvių Aušauto genealogiją nėra. Prūsų dievų sąrašuose jis minimas trečiuoju, einantis po Okopirmo (pirmojo dievo) ir Žvaigždikio (Swayxtixo) (šviesos dievo) ^[3], o tai įrodo jo aukštą vietą vėlyvajame prūsų panteone.

Giminingi dievai kitų tautų mitologijose

Aušauto - dievas-gydytojas kaip Eskulapas, vakarų semitų Ešmunas, Rešefas, keltų Diankechtas, airių Mak-Okas, kurio vienas iš vardų keltų įrašuose Anextlomarus („Didysis gynėjas“) kaip tik ir atitinka ligas nuvejančio, apginančio sveikatos ir gygymo prasme.

Kita vertus šaudimo funkcija yra apskritai bendra gygymo dievui bene garsiausias palyginimas būtų su graikų Apolonų ir jo žudančiomis strėlėmis.

Šaltiniai

↑ Gintaras Beresnevičius. Aušlavis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, 299 psl.
↑ Mitologijos enciklopedija, 2 tomas
↑ Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 273 p.

[1] Gintaras Beresnevičius. Aušlavis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, 299 psl.

[2] Mitologijos enciklopedija, 2 tomas

[3] Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 273 p.

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 == Šaltiniai ==
-Pirmąkart minimas [[1530]] m. Sambijos [[vyskupas|vyskupų]] [[sinodas|sinodo]] nutarimuose „Constitutiones Synodalis“, kur lyginamas su [[Eskulapas|Eskulapu]].
+Pirmąkart minimas [[1530]] m. [[Prūsij]]os, [[Pamedė]]s ir [[Semba|Sembos]] [[vyskupas|vyskupų]] [[sinodas|sinodo]] nutarimuose „Constitutiones Synodalis“, kur lyginamas su [[Eskulapas|Asklepiju]]. Kai kuriuose šaltiniuose apibūdinamas kaip ligonių ir sveikųjų dievas, minimas po Ukapirmo ir Svaistiko, tai rodo aukštą jo padėtį prūsų dievų panteone. [[Jonas Lasickis]] XVI a. jį vadino lietuvių dievu ''Auskutu'', [[Jonas Bretkūnas]] - ''Auššveičiu'', vėlyvoji istoriografija - ''Aušlaviu'' <ref>[[Gintaras Beresnevičius]]. {{VLE|II}}, 299 psl. </ref>
+K. Hartknochas ([[XVI amžius|XVI]] a.) gretina jį su Eskulapu, Saturnu. [[Johanas Maleckis]] ([[1554]] m.) mini ''Auscautus'' ir ''Ausceutus''. J. Maleckis (''Warhafftige Beschreibung d. Sudawen'' apie [[1560]] m.) ''Auskayten'' ir ''Auschlauis'' įvardina kaip sveikatingumo dievą, taip pat jį apibūdina ir [[Motiejus Strijkovskis]]. Kitur sveikatos dievu įvardijamas ''Aušveitis, Aušveikus, Auskuts, Aušautis.''
-K. Hartknochas ([[XVI amžius|XVI]] a.) gretina jį su Eskulapu, Saturnu.
-[[Johanas Maleckis]] ([[1554]] m.) mini ''Auscautus'' ir ''Ausceutus''. J. Maleckis (''Warhafftige Beschreibung d. Sudawen'' apie [[1560]] m.) ''Auskayten'' ir ''Auschlauis'' įvardina kaip sveikatingumo dievą, taip pat jį apibūdina ir [[Motiejus Strijkovskis]].
-Kitur sveikatos dievu įvardijamas „Aušveitis“, „Aušveikus“, „Auskuts“, „Aušautis“.
 == Vardo [[etimologija]] ==
 Vardai „Aušveitis“, „Ausveikus“ gali būti kilę iš žodžio „sveikas“ (pagal [[Jonas Bretkūnas|Joną Bretkūną]]), „atsveikti“ t. y. pasveikti, išvaryti [[liga]]s.
-Pagal V. Toporavą Aušlavis galėtų būti siejamas su „kusti“, „atkusti“. Tačiau bendrai V. Toporavas laikosi [[Kazimieras Būga|Kazimiero Būgos]] etimologijos, pagal kurią dievo vardas kildinamas iš „šauti“, „nušauti“, reiškiantį nuvejantį ligas<ref name="Mitologijos enciklopedija, 2 tomas"> </ref>.
+Pagal [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovą]] Aušlavis galėtų būti siejamas su „kusti“, „atkusti“. Tačiau bendrai V. Toporavas laikosi [[Kazimieras Būga|Kazimiero Būgos]] etimologijos, pagal kurią dievo vardas kildinamas iš „šauti“, „nušauti“, reiškiantį nuvejantį ligas<ref>Mitologijos enciklopedija, 2 tomas </ref>.
 == Reikšmė [[mitologija|mitologijoje]] ==
-Manoma, kad Aušautas užėmė aukšta vietą dievų [[panteonas|panteone]] (pvz., [[keltų mitologija|keltų]] [[Diankechtas]] yra [[Dagna|Dagnos]] [[sūnus]], [[Apolonas]] - [[Dzeusas|Dzeuso]], nors tiesioginių duomenų apie lietuvių Aušauto [[geneologija|genealogiją]] nėra. [[Prūsų mitologija|Prūsų dievų]] sąrašuose jis minimas trečiuoju, einantis po [[Ukapirmas|Okopirmo]] (pirmojo dievo) ir [[Žvaigždikis|Žvaigždikio]] (''Swayxtixo'') (šviesos dievo) <ref name="Mitologijos enciklopedija, 2 tomas">Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 273 p.</ref>, o tai įrodo jo aukštą vietą vėlyvajame prūsų panteone.
+Manoma, kad Aušautas užėmė aukšta vietą dievų [[panteonas|panteone]] (pvz., [[keltų mitologija|keltų]] [[Diankechtas]] yra [[Dagna|Dagnos]] [[sūnus]], [[Apolonas]] - [[Dzeusas|Dzeuso]], nors tiesioginių duomenų apie lietuvių Aušauto [[geneologija|genealogiją]] nėra. [[Prūsų mitologija|Prūsų dievų]] sąrašuose jis minimas trečiuoju, einantis po [[Ukapirmas|Okopirmo]] (pirmojo dievo) ir [[Žvaigždikis|Žvaigždikio]] (''Swayxtixo'') (šviesos dievo) <ref>Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 273 p.</ref>, o tai įrodo jo aukštą vietą vėlyvajame prūsų panteone.
 == Giminingi dievai kitų tautų mitologijose ==
@@ Eilutė 23: / Eilutė 19: @@
 Kita vertus šaudimo funkcija yra apskritai bendra gygymo dievui bene garsiausias palyginimas būtų su [[graikų mitologija|graikų]] [[Apolonas|Apolonų]] ir jo žudančiomis [[strėlė]]mis.
-==Literatūra ==
+==Šaltiniai ==
+{{ref}}
-<references/>
 [[Kategorija:Lietuvių dievai]]