Sovietinė armija: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

16:55, 27 liepos 2008 versija

Tarybinė Armija (rus. Советская Армия) - dalies TSRS ginkluotųjų pajėgų pavadinimas nuo 1946 m. 1992 m. Tarybinė Armija suiro kartu su TSRS. Didžioji dalis tuo metu išlikusios Tarybinės Armijos tapo Rusijos armija.

Tarybine Armija buvo ne visos TSRS ginkluotosios pajėgos, o sausumos kariuomenė.

Šnekamoje kalboje Tarybine Armija nevadindavo TSRS karinio jūrų laivyno ir karinių oro pajėgų, bet jai priskirdavo Oro gynybos kariuomenę, strateginę raketinę kariuomenę. Taip pat ne tik Gynybos ministerijai pavaldžias kariuomenės rūšis:

vidaus reikalų kariuomenę - pavaldi TSRS Vidaus reikalų ministerijai
pasienio kariuomenę - pavaldi Valstybės saugumo komitetui (KGB)

Istorija

Raudonosios Armijos pervadinimas į Tarybinę Armiją sutapo su masine demobilizacija po Antrojo pasaulinio karo. 1946 — 1948 m. TSRS ginkluotosios pajėgos buvo sumažintos nuo 11,3 mln. iki 2,8 mln. Demobilizacijos organizavimui optimizuoti laikinai buvo įkurtos 33 karinės apygardos.

Šaltojo karo metais ginkluotųjų pajėgų dydis pagal vakarų vertinimus kito nuo 2,8 iki 5,3 mln. žmonių. Iki 1967 m. tarnyba Tarybinėje Armijoje truko 3 metus, vėliau - 2 metus.

Išvadavus Rytų Europą daugelyje šalių liko TSRS kariuomenė, kur ji turėjo palaikyti socialistinių šalių vyriausybių stabilumą ir būti atsvaru NATO kariuomenėms.

Užsienyje buvo nemažai TSRS kariuomenės:

VDR - Tarybinės kariuomenės grupė Vokietijoje (iki 338 tūkst. karių),
Lenkija - Šiaurinė tarybinės kariuomenės grupė,
Rumunija ir Vengrija - Pietinė tarybinės kariuomenės grupė (viena oro armija, dvi tankų armijos, dvi šaulių divizijos),
Kuba,
Mongolija.

Vėliau TSRS teritorija buvo padalinta į 15 karinių apygardų. 1969 m. buvo įkurta 16 - oji apygarda - Vidurinės Azijos karinė apygarda. Tai buvo susiję su įtemptais santykiais Kinijos - TSRS pasienyje.

Šis straipsnis apie karą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Image:Red Army flag.svg|thumb|right|Tarybinės Armijos vėliava]]
-'''Tarybinė Armija''' ({{ru|Советская Армия}}) - dalies [[TSRS ginkluotosios pajėgos|TSRS ginkluotųjų pajėgų]] pavadinimas nuo 1946 m. 1992 m. Tarybinė Armija suiro kartu su [[TSRS]]. Didžioji dalis tuo metu išlikusios Tarybinės Armijos tapo [[Rusijos armija]].
+'''Tarybinė Armija''' ({{ru|Советская Армия}}) - dalies [[TSRS ginkluotosios pajėgos|TSRS ginkluotųjų pajėgų]] pavadinimas nuo [[1946]] m. [[1992]] m. Tarybinė Armija suiro kartu su [[TSRS]]. Didžioji dalis tuo metu išlikusios Tarybinės Armijos tapo [[Rusijos armija]].
 Tarybine Armija buvo ne visos TSRS ginkluotosios pajėgos, o sausumos kariuomenė.
-Šnekamoje kalboje Tarybine Armija nevadindavo TSRS karinio jūrų laivyno ir karinių oro pajėgų, bet jai priskirdavo Oro gynybos kariuomenę, strateginę raketinę kariuomenę. Taip pat ne tik Gynybos ministerijai pavaldžias kariuomenės rūšis:
+Šnekamoje kalboje Tarybine Armija nevadindavo TSRS karinio jūrų laivyno ir [[Karinės oro pajėgos|karinių oro pajėgų]], bet jai priskirdavo Oro gynybos kariuomenę, strateginę raketinę kariuomenę. Taip pat ne tik Gynybos ministerijai pavaldžias kariuomenės rūšis:
 * vidaus reikalų kariuomenę - pavaldi TSRS Vidaus reikalų ministerijai
 * pasienio kariuomenę - pavaldi Valstybės saugumo komitetui ([[KGB]])
-== Istorija ==
+==Istorija==
-[[Raudonoji Armija|Raudonosios Armijos]] pervadinimas į Tarybinę Armiją sutapo su masine [[demobilizacija]] po [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]]. 1946—1948 m. TSRS ginkluotosios pajėgos buvo sumažintos nuo 11,3 mln. iki 2,8 mln. Demobilizacijos organizavimui optimizuoti laikinai buvo įkurtos 33 [[karinė apygarda|karinės apygardos]].
+[[Raudonoji Armija|Raudonosios Armijos]] pervadinimas į Tarybinę Armiją sutapo su masine [[demobilizacija]] po [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]]. 1946 — [[1948]] m. TSRS ginkluotosios pajėgos buvo sumažintos nuo 11,3 mln. iki 2,8 mln. Demobilizacijos organizavimui optimizuoti laikinai buvo įkurtos 33 [[karinė apygarda|karinės apygardos]].
-Šaltojo karo metais ginkluotųjų pajėgų dydis pagal vakarų vertinimus kito nuo 2,8 iki 5,3 mln. žmonių. Iki 1967 m. tar nyba Tarybinėje Armijoje truko 3 metus, vėliau - 2 metus.
+Šaltojo karo metais ginkluotųjų pajėgų dydis pagal vakarų vertinimus kito nuo 2,8 iki 5,3 mln. žmonių. Iki [[1967]] m. tarnyba Tarybinėje Armijoje truko 3 metus, vėliau - 2 metus.
-Išvadavus Rytų Europą daugelyje šalių liko TSRS kariuomenė, kur ji turėjo palaikyti socialistinių šalių vyriausybių stabilumą ir būti atsvaru [[NATO]] kariuomenėms.
+Išvadavus Rytų [[Europa|Europą]] daugelyje šalių liko TSRS kariuomenė, kur ji turėjo palaikyti socialistinių šalių vyriausybių stabilumą ir būti atsvaru [[NATO]] kariuomenėms.
 Užsienyje buvo nemažai TSRS kariuomenės:
-* [[VDR]] - Tarybinės kariuomenės grupė Vokietijoje (iki 338 tūkst. karių)
+* [[VDR]] - Tarybinės kariuomenės grupė Vokietijoje (iki 338 tūkst. karių),
-* Lenkija - Šiaurinė tarybinės kariuomenės grupė
+* [[Lenkija]] - Šiaurinė tarybinės kariuomenės grupė,
-* Rumunija ir Vengrija - Pietinė tarybinės kariuomenės grupė (viena oro [[armija]], dvi tankų armijos, dvi šaulių divizijos)
+* [[Rumunija]] ir [[Vengrija]] - Pietinė tarybinės kariuomenės grupė (viena oro [[armija]], dvi tankų armijos, dvi šaulių divizijos),
-* Kuba
+* [[Kuba]],
-* Mongolija
+* [[Mongolija]].
-Vėliau TSRS teritorija buvo padalinta į 15 karinių apygardų. 1969 m. buvo įkurta 16-oji apygarda - Vidurinės Azijos karinė apygarda. Tai buvo susiję su įtemptais santykiais Kinijos-TSRS pasienyje.
+Vėliau TSRS teritorija buvo padalinta į 15 karinių apygardų. [[1969]] m. buvo įkurta 16 - oji apygarda - [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] karinė apygarda. Tai buvo susiję su įtemptais santykiais [[Kinija|Kinijos]] - TSRS pasienyje.
 {{karas-stub}}