Reklama

1913 m. Encyclopaedia Britannica reklama

Reklama (pranc. réclame < lot. reclamo – rėkiu) – kaip objektas yra informacija, skirta paveikti potencialius pirkėjus (vartotojus, tikslinę grupę) atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekės ar paslaugos pirkimu ir vartojimu.

Kaip procesas reklama yra žinių, duomenų apie ką nors skleidimas, norint išpopuliarinti, išgarsinti ką nors, padidinti paklausą.

Reklamai būdingi bent du požymiai:

• specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus,
• atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina).

Reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant kompanijos ženklą ar veiklą, t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje); be to, užsakovas atsilygina ir už reklamos perdavimą (ar transliavimą).

Istorija

Reklamos ištakos siekia senovės Egipto laikus:

• Senovės Egipte buvo naudojami papirusai, kuriuose buvo paliekamos reklaminės žinutės, vėliau buvo naudota ir senovės Graikijoje bei senovės Romoje;
• Pompėjos kasinėjimai rodo, kad ant sienų, prie įėjimų į parduotuves, buvo užrašai apie parduodamas prekes;
• Komercinio pobūdžio pranešimus finikiečiai nupiešdavo ties prekybiniais keliais ant gerai matomų uolų;
• Senovės Graikijoje miesto šaukliams buvo mokama už tai, kad jie vaikščiodami gatvėmis balsu pranešdavo svarbiausias naujienas;
• Prekiniai ženklai buvo pradėti naudoti viduramžiais, kai iš amatininkų bei pirklių gildijų narių buvo reikalaujama pažymėti savas prekes.

Reklamos funkcijos

Galima išskirti dvi pagrindines susijusias tarpusavyje reklamos funkcijas – informacinę (komunikacinę) ir įvaizdinę.

Šiuolaikinė reklama, transliuojama per masines informacijos priemones, vienu metu veikia plačią įvairaus amžiaus auditoriją, todėl pažymėtinos šalutinės reklamos funkcijos: kultūrinė, socialinė, ekonominė. Reklama turi įtakos šiuolaikinių mitų atsiradimui.

Reklamos tikslas

Reklamos tikslas apibrėžiamas tam tikru parametrų rinkiniu:

• erdvė (platinimo geografija),
• laikas (reklamos tikslo pasiekimo trukmė)
• subjektas (kam skirta: pirkėjui – tarpininkui, klientui, grupiniam, kolektyviniam ar individualiam galutiniam vartotojui) požiūriu.
• orientacija (į paklausą: informacija / įtikinimas / priminimas; į objektą: pramonės įvaizdis, bendra paklausa; įmonės įvaizdis, selektyvi paklausa)

Politikoje ir versle dažnai organizuojamos reklaminės kampanijos prieš nepalankią visuomeninę nuomonę ar vienkartinę informacijią, siekiant ją pakeisti, paneigti.

Reklamos būdai

Lauko (išorės) reklama. New York, Times Square.

Reklamos tikslams pasiekti pasirenkami vienokie ar kitokie reklamos būdai. Konkretaus būdo pasirinkimą lemia keletas veiksnių – kaina, aprėptis, tikslinė auditorija.

Reklamos priemonės gali būti klasifikuojamos pagal nešiklių rūšis:

• Spaudos reklama
• Spausdintos reklamos priemonės
• Radijo reklama
• Televizijos reklama
• Kino reklama
• Pašto reklama
• Vitrinos reklama
• Lauko (išorinė) reklama
• Reklama ant transporto priemonių
• Įpakavimo reklama. Prekinis ženklas
• Foto reklama
• Šviesos reklama
• Demonstracinė reklama
• Reklaminis suvenyras
• Interneto reklama
• Reklama prekybos taškuose
• Optimizavimas paieškos sistemoms

Reklamos biudžetas

Reklamos tikslams pasiekti naudojami šie reklaminio biudžeto sudarymo principai:

„pagal turimas lėšas“

pavadinimas pasako viska, visiškai ignoruojama reklamos įtaką pardavimų rezultatams, kiekvieno laikotarpio pradžioje biudžeto dydis neapibrėžtas (trūkumas: apsunkinamas rinkos veiklos perspektyvinis planavimas).

„procentais nuo pardavimų sumos“

dažniausiai vidutiniškai reklamai skiriama 2–4 % nuo pardavimų apyvartos.

„konkurencinis paritetas“

reklamos biudžetas pagal atitinkamas konkurentų išlaidas.

„remiantis tikslais ir uždaviniais“

biudžetas formuojamas remiantis įmonės tikslais rinkoje, iš to sekančių uždavinių apibrėžimu ir išlaidų šių uždavinių sprendimui apskaičiavimu.

Reklamos biudžeto strategija

Dalis lėšų (apie 10 %) rezervuojama nenumatytoms aplinkybėms. Vykdant reklaminę kampaniją priklausomai nuo pardavimų apyvartos svyravimų, galimos tokios reklamos biudžeto strategijos: • prociklinė (didėjant apyvartai, didinamas reklamos aktyvumas ir tam skirtos išlaidos) • anticiklinė (didėjant prekių apyvartai, reklamos išlaidos mažinamos) • kombinuota (didėjant apyvartai naudojama prociklinė, o mažėjant – anticiklinė strategija: per tam tikrą laiką reklamos aktyvumas lieka santykinai pastovus, orientuotas į didėjimą) • autonomiška (reklaminių išlaidų dydis nustatomas nepriklausomai nuo apyvartos svyravimų).

Šaltiniai

Vikicitatos