Sovetskaja Litva (laikraštis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Sovetskaja Litva (rus. Советская Литва, liet. Tarybų Lietuva) – visuomeninis–politinis dienraštis, leistas nuo 1940 m. liepos 10 d. iki 2003 m. rusų kalba Kaune ir Vilniuje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19401941 m. ėjo pavadinimu „Truženik“ (Труженик, Darbininkas) Kaune, 19441990 m. – „Sovetskaja Litva“ Vilniuje, nuo 1990 m. „Echo Litvy“ (Эхо Литвы, Lietuvos aidas). Nuo 1941 m. birželio 22 d. iki 1944 m. rugsėjo 26 d. laikraštis nebuvo leidžiamas.

19441990 m. Lietuvos komunistų partijos CK, LTSR Aukščiausiosios Tarybos ir LTSR Ministrų Tarybos organas, 19901992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės, 19921994 m. – Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės visuomeninis–politinis laikraštis. Tiražas 1981 m. – 79 000 egz., 1993 m. – 26 000 egz., 1997 m. – 12 000 egz. [1]

1989 m. Lietuvos komunistų partijai atsiskyrus nuo TSKP, nuo jos atskilusi promaskvietiška grupuotė „КПЛ на платформе КПСС“ kartu su buvusio kolektyvo dalimi leido laikraštį ankstesniu pavadinimu „Советская Литва“, kurį spausdino Baltarusijos KP spaustuvė, redaktorė Stanislava Juonienė. Teismui uždraudus naudoti senąjį pavadinimą, kurį laiką ėjo laikraštis kiek pakeistu pavadinimu „Litva Sovetskaja“ („Литва Советская“).

Bendradarbiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Redakcijoje dirbo ar bendradarbiavo Rita Baltušytė, Venantas Butkus, M. Chienas, T. Doval, Antanas Dulinskas, L. Filipavičienė, Isakas Kaplanas, Algirdas Karosas, Virgilijus Mundrys, Petras Šatkus, L. Vaisbergas, Isakas Vistaneckis, B. Zaksas.

Redaktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 116 psl.