Smailiakepurė musmirė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Amanita virosa
Smailiakepurė musmirė (Amanita virosa)
Smailiakepurė musmirė (Amanita virosa)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
(Wikispecies-logo.svg Agaricales)
Šeima: Skydabudiniai
(Wikispecies-logo.svg Pluteaceae)
Gentis: Musmirė
(Wikispecies-logo.svg Amanita)
Rūšis: Smailiakepurė musmirė
(Wikispecies-logo.svg Amanita virosa)
LogoIF.png Index Fungorum

Smailiakepurė musmirė (Amanita virosa) – musmirių (Amanita) genties mirtinai nuodingas grybas.[1]

Kepurėlė kūgiška, vėliau paplokščia, ilgai lieka su įgaubtu kraštu, 3–7 (10) cm skersmens, balta, subrendusi šiek tiek geltona. Lakšteliai balti, išsidėstę tankiai, minkšti, laisvi. Kotas 5–12 cm ilgio, 1–2 cm storio, baltas, grubus, pagrindas gumbiškai sustorėjęs. Trama balta, po luobele gelsva, stora, minkšta, nemalonaus kvapo ir skonio.[2][3][4] Sporos apvalios, amiloidinės, 8-13x7-12 μm dydžio.[5] Grybas nuo KOH tirpalo pageltonuoja.[6][7]

Auga spygliuočių miškuose. Ypač mėgsta brandžius eglynus,[5][8] rečiau aptinkama lapuočių miškuose.[9]

Mirtinai nuodinga rūšis. Vaisiakūnyje randama keletas nuodų.[1][6]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg
  1. 1,0 1,1 „Amanita virosa - baltā mušmire“. www.fungi.lv. Nuoroda tikrinta 2022-08-16. 
  2. I.Dāniele, D.Meiere "Lielā Latvijas sēņu grāmata", Karšu izdevniecība Jāņa sēta, Rīgā, 2020, 214. lpp.
  3. «Грибы СССР», Мысль, Москва, 1980., 190. lpp.
  4. „Мухомор вонючий, Amanita virosa“. toadstool.ru (rusų). Nuoroda tikrinta 2022-08-09. 
  5. 5,0 5,1 V.Lūkins, “Mušmires un atmatenes”, Avots, Rīga, 1981., 39. lpp.
  6. 6,0 6,1 Grybai.lt
  7. Upese.lt. Lietuvos musmiriniai grybai. Smailiakepurė musmirė
  8. Sugu enciklopēdija: Baltā mušmire
  9. Die Großpilze Baden-Württembergs, Band 4, Herausgegeben von German J. Krieglsteiner. 4. vol., 47.-48. lpp

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]