Ilmenitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ilmenitas

Ilmenitas – oksidų klasės mineralas, (geležies-titano oksidas FeTiO3). Mineralo pavadinimas kilęs iš Ilmenio kalnų, Urale, Rusijoje, kur jis buvo pirmą kartą aprašytas 1827 m.

Ilmenitas randamas metamorfinėse ir magminėse uolienose, tačiau pramoninę reikšmę turi antrinės radimvietės – įvairūs smėlio sąnašynai.

Mineralo kietumas pagal Moso skalę – 5-6. Tankis – 4,72.

Ilmenitas silpnai magnetinis, juodos, pilkos spalvos.

Naudojamas kaip priedas pigmentų gamyboje, taip pat kaip titano žaliava.

Lietuvoje ilmenitas – svarbiausias Baltijos pajūryje ir jūros povandeniniame šlaite aptinkamų sunkiųjų mineralų sąnašynų mineralas; jo kiekis pavieniuose tarpsluoksniuose siekia iki 70 kg/m3.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]