Slengių herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Slengių herbas – vienas iš Slengių kaimo ir Sendvario seniūnijos (Klaipėdos rajonas) heraldikos atributų.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sendvario seniūnijos, Slengių herbe pavaizduotos segės originalas.

Herbo skydo sidabriniame lauke raudona tetraskeliono iš 4 žalčių sujungtomis šakomis sagė.

  • Sidabrinė spalva – simbolizuoja netolimą jūrą.
  • Žalčiai – išminties, tiesos ir aiškiaregystės simbolis, žinotas ir gerbtas senojoje baltų ir lietuvių pasaulėžiūroje. Senovėje žalčiai, kaip ir kiti ropliai, dėl tariamo ryšio su saule būdavo siejami su kryžiumi. Buvo tikima, kad, kryžmai sudėjus du pagaliukus, galima būdavo prisivilioti žaltį. Esą atsigulęs ant šios kryžmos, nušvietus saulei, žaltys tapdavo nekenksmingas. Tikėta, kad namų dievybė – žaltys – moterų vaisingumo lėmėjas ir vaikų globėjas. Be to, žodis liet. slengti reiškia 'šliaužti'.
  • Tetraskelionas – Saulės simbolis, o saulė – amžinybės, šviesos ir nenuilstamo judėjimo simbolis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarstant galimus Slengių herbo motyvus, bendruomenės atstovai siūlė jūros, saulės ir baltiškos segės, t. y. žalčių kryžiaus-saulutės, primenančios svastiką, motyvus. Šis simbolis − dangumi keliaujančios saulės, ugnies, kartais žaibo ir griaustinio, dievo Perkūno simbolis, metų laikų kaitos bei amžinojo virsmo ženklas. Šį herbo variantą pasiūlė, Aukštkiemių kaimo gyventojai - Vaidas Lekstutis Žemaitis kartu su Sigita Bilote. Po diskusijų su Lietuvos heraldikos komisijos nariais, nuspręsta Slengių herbe vaizduoti būtent pastarąjį simbolį, kuris Lietuvos vietovių heraldikoje įamžintų puikų senosios baltų kultūros artefaktą. Segės motyvui pritarta dar ir dėl to, kad šį archeologinį radinį rado vietos gyventojas Vaidas Lekstutis Žemaitis, Aukštkiemių kaimo apylinkėse, esančiose netoli Slengių, Sendvario seniūnijoje.

2012 m. birželio 12 d. dabartinį herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1K–1090.[1] Herbo etalono autorius – dailininkė Sigita Bilotė.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]