Skrebiškio dvaras
| Skrebiškio dvaras | |
|---|---|
| Vieta | Skrebiškis, Biržų rajonas |
| Įkurtas | XVIII a. |
| Bajorų giminės | Radvilos, Bubinskiai, Komorovskiai |
| Pastatų būklė | Nykstantis |
Skrebiškio dvaras – dvaras, esantis Skrebiškyje (Biržų rajono savivaldybė, Papilio seniūnija). Dvarvietė yra 6 km nuo Papilio, važiuojant vieškeliu. Telikę sodybos fragmentai. Dvaro rūmų griuvėsiai rodo, kad rūmai buvo iš akmenų mūro, su raudonų plytų langų apvadais. Paradiniai vidaus laiptai su baliustradomis buvo mediniai, lenkti, šiuo metu neišlikę. Riogso dar tvartų sienos, taip pat iš akmenų ir plytų. Pagal statinių stilių ir medžiagas spėjama, kad sodyba statyta XIX a. pirmojoje pusėje, ar vėliau. Akmenų ir plytų mūro derinys būdingas to meto šiaurės Lietuvos dvarų pastatams.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dvaro istorija siekia kur kas ankstesnius laikus. Radvilų žemėse Skrebiškio palivarkas pažymėtas 1786 m., o netrukus - 1798 m. kunigaikštis Karolis Radvila perleido jį valdyti Voicekui Bobinskiui. 1841 m. minimas Skrebiškio savininkas Komorovskis. Galimai jis ir pastatė sodybą, kurios likučiai matyti šiandien.
Dvaras susijęs su 1863 m. sukilimu - čia suimtas vienas jo vadų - Zigmantas SIerakauskas (1826-1863 m.). Kilęs iš Voluinės neturtingų bajorų, baigė Rusijos armijos generalinio štabo karo akademiją, palaikė ryšius su antirusiškai nusiteikusiais Lenkijos ir Lietuvos inteligentais. Prasidėjus sukilimui, buvo paskirtas Lietuvos sukilėlių kariniu viršininku. Jo sutelkta apie 2500 sukilėlių rinktinė sumušė caro kariuomenę prie Panevėžio, tačiau pralaimėjo mūšį prie Gudiškio, netoli Biržų. Mūšyje sužeistas, sukilėlių vadas buvo gydomas Skrebiškio dvare, bet kažkuris iš kaimyninių dvarininkų jį išdavė caro valdžiai. Karo lauko teismo Z. Sierakauskas nuteistas ir pakartas Vilniuje (dab. Lukiškių aikštėje).
Nepriklausomos Lietuvos žemės reformos metu dalis dvaro žemės buvo palikta Izabelei Komorovskienei, Leonui Komorovskui ir Irenai Komorovskaitei. 1940 m. sovietai dvarą nacionalizavo, daug daiktų išsivežė (dalis jų pateko į muziejus). Antrojo pasaulinio karo pabaigoje dvarininkai išvyko į Vakarus. Tarybiniais metais kurį laiką dvaro rūmuose veikė kultūros namai, gyveno žmonės. Kilęs gaisras dvaro rūmus gerokai apgadino, jie nebuvo atstatyti ir pradėjo griūti.[2] [3]
Yra išlikęs Skrebiškio dvarą valdžiusių grafų Komorovskių stalo sidabras.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ https://www.niekonaujo.lt/20211205/skrebiskio-dvaras
- ↑ Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 1–512
- ↑ http://lad.lt/data/com_ladreports/1428/1-31.pdf