Skraičionių lobis
Skraičionių lobis – XIV–XV a. datuojamas sidabrinių monetinių lydinių ir monetų lobis, 1888 m. aptiktas Skraičionių kaime (dab. Alytaus rajono savivaldybė, Pivašiūnų seniūnija).[1][2]
Iš viso rasta šešiolika lietuviškų monetų: penkiolika Vytauto valdymo laikotarpiu (1392–1396 m. arba 1401–1413 m.) nukaldintų denarų ir dar viena neidentifikuota Vytauto moneta.[2][1] Teigiama, kad ant penkiolikos Vytauto monetų buvo pavaizduotas ietigalis su kryžiumi, taip pat būta įrašo PEČAT, o viena moneta buvusi su žvėrimi; panašu, jog visų monetų būta išgaubtų (tokia išvada daroma remiantis aprašu).[3] Nurodoma, kad lobyje taip pat galėjo būti vienas Prahos grašis bei lietuviškų monetinių lydinių.[2][1]
Lobį įsigijo ir Vilniaus senienų muziejui perleido etnografas, archeologas Eduardas Volteris.[1][2] Apie tai, kas lobiui nutiko vėliau, žinių neturima.[2][1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Skraičionių lobis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 30
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Eugenijus Ivanauskas. Skraičionių lobis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-07-27.
- ↑ Eduardas Remecas. VYTAUTO MONETOS SU LIŪTU IR MAZGO SIMBOLIU BEI ĮRAŠU PEČAT (APIE 1392–1393 M.). Nuoroda tikrinta 2021-07-27.