Simon Desthieux

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Simon Desthieux
Simon Desthieux
Asmeniniai duomenys
Gimė1991 m. gruodžio 3 d. (29 metai)
Gimimo vietaBelė, Eno departamente, Prancūzijoje
Tautybėprancūzas
Atstovaujama rinktinėPrancūzija Prancūzija
Ūgis177 cm
Svoris69 kg
Karjera
Sportasbiatlonas
Rinktinėje nuo2010 m.
Statusasaktyvus
Olimpinės žaidynės
Dalyvavimai1 (2014, 2018 m.)
Medaliai1 (aukso)
Pasaulio čempionatai
Dalyvavimai7 (2013–2021 m.)
Medaliai3 (1 aukso, 2 sidabro)
Pasaulio taurė
Debiutas2012 m.
Sezonai9 (2012/13–)
Asmeninės pergalės2
Viso pergalių12
Asmeninės
prizinės vietos
10
Viso
prizinių vietų
32
Didžiausias pasiekimas
bendroje įskaitoje
4 vieta (2018/19 m.)
Informacija atnaujinta 21.03.2021.
Papildoma informacija
Commons-logo.svg VikitekaSimon Desthieux

Simonas Destjė (pranc. Simon Desthieux, g. 1991 m. gruodžio 3 d. Belė komunoje, Eno departamente, Prancūzijoje) – prancūzų biatlonininkas, 2018 m. olimpinis čempionas mišrioje estafetėje, 2020 m. pasaulio čempionas estafetėje.

Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biatlonu užsiima nuo 2006 m. 2010 m. debiutavo Prancūzijos rinktinėje. 2010–2012 m. dalyvavo jaunių ir jaunimo čempionatuose, IBU taurėje. 2011 m. pasaulio jaunimo čempionate Nove Meste iškovojo auksą asmeninėse 15 km lenktynėse, o 2012 m. Kontiolahtyje – bronzą sprinte. 2012 m. debiutavo pasaulio taurės varžybose, 2013 m. – pasaulio čempionate, 2014 m. – olimpinėse žaidynėse. 2014–2015 m. sezone iškovojo pirmuosius pasaulio taurės etapų medalius – vieną sidabrą ir dvi bronzas estafetėje, o 2016 m. Pokljukoje estafetėje – pirmąjį aukso medalį. 2017 m. pasaulio čempionate Hochfilcene iškovojo antrą vietą estafetėje, o 2018 m. Pjongčange tapo olimpiniu čempionu estafetėje. Tais pačiais metais iškovojo ir pirmąjį pasaulio taurės medalį asmeninėse rungtyse – buvo antras sprinte Tiumenėje.

2018–2019 m. sezonas tapo sėkmingiausiu sportininko karjeroje: iškovotos 6 prizinės vietos, dvi iš jų – asmeninėse rungtyse, 4 – estafetėse (2 aukso medaliai), bei 4 vieta pasaulio taurės bendroje įskaitoje. 2020 m. Antholce tapo pasaulio čempionu vyrų estafetėje. 2020–2021 m. sezone iškovojo savo pirmąją pasaulio taurės etapų pergalę asmeninėse rungtyse – buvo pirmas sprinte Nove Meste.

Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nevedęs, gyvena kartu su prancūzų biatlonininke Selija Emonjė[1] (pranc. Célia Aymonier) Hotvilyje-Lompne, Eno departamente. Laisvalaikiu mėgsta drožinėti medį, taip pat ir savo šautuvo medines dalis. Su savo drožinėtu šautuvu laimėjo olimpinį auksą mišrioje estafetėje Pjongčange.[2]

Pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Olimpinės žaidynės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Vieta Asmeninės Sprintas Persekiojimas Masinis startas Estafetė Mišri estafetė
2014 Rusija Sočis 45 21 8
2018 Pietų Korėja Pjongčangas 27 12 7 22 5 Auksas

Pasaulio čempionatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Vieta Asmeninės Sprintas Persekiojimas Masinis startas Estafetė Mišri estafetė Asmeninė mišri estafetė
2013 Čekija 2013 Nove Mestas 67 nevyko
2015 Suomija 2015 Kontiolahtis 49
2016 Norvegija 2016 Holmenkolenas 28 12 6 24 9
2017 Austrija 2017 Hochfilcenas 51 34 27 Sidabras
2019 Švedija Estešundas 6 5 32 11 6 8
2020 Italija Antholcas 59 18 8 5 Auksas
2021 Slovėnija Pokljuka 28 Sidabras 5 13 4
*Asmeninė mišri estafetė pasaulio čempionatų programoje nuo 2019 m.
**Žiemos olimpinių žaidynių metais pasaulio čempionatai nerengiami.

Pasaulio taurė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sezonas Bendra įskaita Asmeninės Sprintas Persekiojimas Masinis startas
Taškai Vieta Taškai Vieta Taškai Vieta Taškai Vieta Taškai Vieta
2012–13 87 57 65 48 22 57
2013–14 397 20 40 19 136 22 120 26 101 5
2014–15 94 56 2 65 48 51 44 43
2015–16 449 16 39 26 151 21 130 20 129 10
2016–17 396 25 23 42 147 19 152 23 74 27
2017–18 579 8 50 10 223 6 177 10 134 11
2018–19 831 4 87 6 338 3 271 4 163 6
2019–20 672 6 74 11 284 5 171 7 163 9
2020–21 724 9 46 22 269 8 211 9 138 11

Asmeninės prizinės vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sezonas Varžybų vieta Rungtis Vieta
2017–18 Rusija Tiumenė Sprintas 2
2018–19 Jungtinės Amerikos Valstijos Solt Leik Sitis Sprintas 2
2018–19 Jungtinės Amerikos Valstijos Solt Leik Sitis Persekiojimas 3
2019–20 Švedija Estešundas Asmeninės 2
2019–20 Austrija Hochfilcenas Sprintas 2
2019–20 Vokietija Oberhofas Masinis startas 3
2020–21 Slovėnija Pokljuka Sprintas 2
2020–21 Čekija Nove Mestas Sprintas 1
2020–21 Čekija Nove Mestas Persekiojimas 3
2020–21 Švedija Estešundas Masinis startas 1
*Pasaulio taurės, Pasaulio čempionatų ir Olimpinių žaidynių rezultatai.
**Lentelių duomenys atnaujinti 21.03.2021.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]