Pereiti prie turinio

Simon Desthieux

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Simon Desthieux
Simon Desthieux
Asmeniniai duomenys
Gimė1991 m. gruodžio 3 d. (34 metai)
Gimimo vietaBelė, Eno departamente, Prancūzijoje
Tautybėprancūzas
Atstovaujama rinktinėPrancūzija Prancūzija
Ūgis177 cm
Svoris69 kg
Karjera
Sportasbiatlonas
Rinktinėje nuo2010 m.
Statusasbaigė karjerą
Olimpinės žaidynės
Dalyvavimai3 (2014, 2018, 2022 m.)
Medaliai2 (1 aukso ir 1 sidabro)
Pasaulio čempionatai
Dalyvavimai7 (2013–2021 m.)
Medaliai3 (1 aukso, 2 sidabro)
Pasaulio taurė
Debiutas2012 m.
Paskutinės varžybos2022 m.
Sezonai10 (2012/13–2021/22)
Asmeninės pergalės2
Iš viso pergalių12
Asmeninės
prizinės vietos
11
Iš viso
prizinių vietų
38
Didžiausias pasiekimas
bendroje įskaitoje
4 vieta (2018/19 m.)
Informacija atnaujinta 2022-03-20.
Papildoma informacija
VikitekaSimon Desthieux

Simonas Destjė (pranc. Simon Desthieux, g. 1991 m. gruodžio 3 d. Belė komunoje, Eno departamente, Prancūzijoje) – prancūzų biatlonininkas, 2018 m. olimpinis čempionas mišrioje estafetėje, 2020 m. pasaulio čempionas estafetėje.

Biatlonu užsiėmė nuo 2006 m. 2010 m. debiutavo Prancūzijos rinktinėje. 2010–2012 m. dalyvavo jaunių ir jaunimo čempionatuose, IBU taurėje. 2011 m. pasaulio jaunimo čempionate Nove Meste iškovojo auksą asmeninėse 15 km lenktynėse, o 2012 m. Kontiolahtyje – bronzą sprinte. 2012 m. debiutavo pasaulio taurės varžybose, 2013 m. – pasaulio čempionate, 2014 m. – olimpinėse žaidynėse. 2014–2015 m. sezone iškovojo pirmuosius pasaulio taurės etapų medalius – vieną sidabrą ir dvi bronzas estafetėje, o 2016 m. Pokljukoje estafetėje – pirmąjį aukso medalį. 2017 m. pasaulio čempionate Hochfilcene iškovojo antrą vietą estafetėje, o 2018 m. Pjongčange tapo olimpiniu čempionu estafetėje. Tais pačiais metais iškovojo ir pirmąjį pasaulio taurės medalį asmeninėse rungtyse – buvo antras sprinte Tiumenėje.

2018–2019 m. sezonas tapo sėkmingiausiu sportininko karjeroje: iškovotos 6 prizinės vietos, dvi iš jų – asmeninėse rungtyse, 4 – estafetėse (2 aukso medaliai), bei 4 vieta pasaulio taurės bendroje įskaitoje. 2020 m. Antholce tapo pasaulio čempionu vyrų estafetėje. 2020–2021 m. sezone iškovojo savo pirmąją pasaulio taurės etapų pergalę asmeninėse rungtyse – buvo pirmas sprinte Nove Meste.

2021–2022 m. sezono pabaigoje paskelbė apie karjeros pabaigą.[1]

Asmeninis gyvenimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nevedęs, gyvena kartu su prancūzų biatlonininke Selija Emonjė[2] (pranc. Célia Aymonier) Hotvilyje-Lompne, Eno departamente. Laisvalaikiu mėgsta drožinėti medį, taip pat ir savo šautuvo medines dalis. Su savo drožinėtu šautuvu laimėjo olimpinį auksą mišrioje estafetėje Pjongčange.[3]

Olimpinės žaidynės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Metai Vieta Asmeninės Sprintas Persekiojimas Masinis startas Estafetė Mišri estafetė
2014 Rusija Sočis 44 20 7
2018 Pietų Korėja Pjongčangas 27 12 7 22 5 Auksas
2022 Kinijos Liaudies Respublika Pekinas 17 24 7 16 Sidabras

Pasaulio čempionatai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Metai Vieta Asmeninės Sprintas Persekiojimas Masinis startas Estafetė Mišri estafetė Vienetų mišri estafetė
2013 Čekija 2013 Nove Mestas 66 nevyko
2015 Suomija 2015 Kontiolahtis 49
2016 Norvegija 2016 Holmenkolenas 28 12 6 24 9
2017 Austrija 2017 Hochfilcenas 51 34 27 Sidabras
2019 Švedija Estešundas 6 5 32 11 6 8
2020 Italija Antholcas 59 18 8 5 Auksas
2021 Slovėnija Pokljuka 27 Sidabras 5 13 4
*Vienetų mišri estafetė pasaulio čempionatų programoje nuo 2019 m.
**Žiemos olimpinių žaidynių metais pasaulio čempionatai nerengiami.

Pasaulio taurė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sezonas Bendra įskaita Asmeninės Sprintas Persekiojimas Masinis startas
Taškai Vieta Taškai Vieta Taškai Vieta Taškai Vieta Taškai Vieta
2012–13875765482257
2013–1439720401913622120261015
2014–15945626548514443
2015–16449163926151211302012910
2016–1739625234214719152237427
2017–185798501022361771013411
2018–198314876338327141636
2019–2067267411284517171639
2020–21724946222698211913811
2021–22590786321410201610311

Asmeninės prizinės vietos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
SezonasVaržybų vietaRungtisVieta
2017–18Rusija TiumenėSprintas2
2018–19Jungtinės Amerikos Valstijos Solt Leik SitisSprintas2
2018–19Jungtinės Amerikos Valstijos Solt Leik SitisPersekiojimas3
2019–20Švedija EstešundasAsmeninės2
2019–20Austrija HochfilcenasSprintas2
2019–20Vokietija OberhofasMasinis startas3
2020–21Slovėnija PokljukaSprintas2
2020–21Čekija Nove MestasSprintas1
2020–21Čekija Nove MestasPersekiojimas3
2020–21Švedija EstešundasMasinis startas1
2021–22Švedija EstešundasAsmeninės2
*Pasaulio taurės ir Pasaulio čempionatų rezultatai.
**Lentelių duomenys atnaujinti 2022-03-20.