Signalinis greitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Signalinis greitis – greitis, kuriuo banga perneša informaciją (energiją). Jis aprašo, kaip greitai gali būti perduota žinutė iš vieno taško į kitą. Kiekvieno informacijos perdavimo būdo signalinis greitis visuomet yra mažesnis arba lygus šviesos greičiui vakuume.

Bangos pernešamą energiją apibūdina Pointingo vektorius

kur yra elektrinio lauko vektorius, o yra magnetinio lauko kompleksiškai jungtinis vektorius. Šio vektoriaus realios dalies kryptis parodo energijos perdavimo kryptį, o dydis pasako transportuojamą energijos kiekį. Greitis, kuriuo yra transportuojama energija bangoje, ir yra signalinis greitis.

Daugumoje atvejų signalinis greitis yra lygus grupiniam greičiui (greičiui, kuriuo sklinda trumpas „impulsas“, bangų paketo centrinė dalis arba „gaubtinė“). Tačiau, keliais daliniais atvejais (pvz., signalą stiprinanti terpė, kuri sustiprina priekinę impulso dalį ir slopina galinę) grupinis greitis gali net viršyti šviesos greitį vakuume. Kitas pavyzdys būtų nedifraguojantys šviesos dariniai.

Šviesos (elektromagnetinės) bangos vakuume sklinda grupiniu greičiu, lygiu faziniam greičiui. Signalinis greitis yra taip pat lygus faziniam.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]