Serika
Serika (sen. gr. Σηρικά) – senovės graikų vadinta šalis Rytų Azijoje, kur gyvenusi tauta vadinta seriais (sen. gr. Σῆρες).
Pasak Ptolemėjaus, vakaruose ji ribojosi su Skitija ir tęsėsi su Imeono kalnų (Pamyro-Hindukušo), šiaurės rytuose ribojosi su nežinomais kraštais, rytuose su Kinija, pietuose su Indija. Tuo tarpu Plinijus Vyresnysis teigia Seriką besitęsus rytuose iki jūros, bei mini Serikos vandenyną. Už šiuos autorius dar anksčiau serius mini Ktesijus (V a. pr. m. e.). Pomponijaus Melos pasakojimu, seriai gyvenę tarp Indijos ir Skitijos ir pagarsėję kaip prekijai. Jų žemių šiaurėje stūkso rytiniai Anibio (Annibi) ir Auksakijų (Auxacii) (=Altajaus) kalnų pakraščiai. Jų žemių viduje iškilę Asmirėjų (Montes Asmiraei) kalnai, o arčiau pietinių sienų – Kasijų kalnai (Casii Montes) bei Taguro (Thagurus) kalnai, kurie tęsiasi iki Bautisijaus (Bautisus) upės. Toliau į rytus stūkso Otorokoro (Ottorocorras) masyvas – toliausiai rytuose esanti Emodžio (Emodi) kalnų dalis, kurią Ptolemėjus vadina Serikos kalnais. Autoriai mini keletą Serikos upių, kurias identifikuoti sudėtinga.[1]
Pasak Amiano Marcelino Serikos klimatas geras ir palankus, ten gausu galvijų, medžių ir visokių vaisių. Tačiau Serika visų labiausiai garsėjanti savo šilku. Teigiama, kad nuo šilko ir kilęs Serikos pavadinimas. Taip pat Serikoje kasami visokie brangakmeniai, geležis, gaminami kailiai. Pasak Pausanijaus – seriai atsiradę sumišus indams ir skitams. Plinijus rašo, kad seriai neįprastai aukšti, mėlynų akių, raudonų plaukų ir šiurkštaus balso, neserga ir yra labai ilgaamžiai. Pasak Amiano, miestų Serikoje nedaug, bet jie turtingi ir dideli (Ptolemėjus tarp jų išvardina Serą, Isedoną, Troaną ir kt.).[1]
Ptolemėjus išvardina tokias serių gentis: anibiai (Annibi), zizigai (Zizyges), damniai (Damnae), pialiai (Pialae), eichardai (Oechardae), garenajai (Garenaei), nabanai)Nabannae), isedonai (Issedones), toraniai (Throani), asparakai (Asparacae), etaguriai (Ethaguri), batajai (Batae), otorokorai (Ottorocorrae).[1]
II a. krikščionių autorius Origenas mini, kad seriai, kaip skitai ir Libijos klajokliai nesimeldžia jokiam dievui. Tai, matyt, reiškia, kad jų religija buvusi šamanistinė, jai nereikėję šventyklų ir atvaizdų.[2]
Dabartinių autorių Serika siejama su Tarimo baseino tautomis. Šiame krašte savo karalystes turėjo indoeuropiečiai tocharai, kinų vadinti juežiais (pagrindinė jų valstybė buvo Loulanas).[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 SERICA. Dictionary of Greek and Roman Geography, illustrated by numerous engravings on wood. William Smith, LLD. London, 1854.
- ↑ 2,0 2,1 Raoul McLaughlin. The Roman Empire and the Silk Routes: The Ancient World Economy & the Empires of Parthia, Central Asia & Han China. Pen and Sword, 2016.