Sergejus Liapunovas
| Sergejus Liapunovas rus. Сергей Михайлович Ляпунов | |
|---|---|
| |
| Sergejus Liapunovas | |
| Gimė | 1859 m. lapkričio 30 d. Jaroslavlis |
| Mirė | 1924 m. lapkričio 8 d. (64 metai) Paryžius |
| Tėvai | Michailas Liapunovas |
| Organizacijos | Peterburgo konservatorija |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Maskvos konservatorija |
 Vikiteka |
Sergejus Liapunovas |
Sergejus Liapunovas (rus. Сергей Михайлович Ляпунов, 1859 m. lapkričio 30 d. Jaroslavlis – 1924 m. lapkričio 8 d. Paryžius) – rusų kompozitorius, pianistas, dirigentas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tėvas astronomas, Demidovo teisės licėjaus direktorius Michailas Liapunovas, broliai matematikas Aleksandras Liapunovas ir kalbininkas Borisas Liapunovas. Tėvui 1868 m. mirus motina su vaikais 1870 m. persikėlė į Žemutinį Naugardą. Baigė Žemutinio Naugardo gimnaziją. 1883 m. baigė Maskvos konservatorijos S. Tanejevo kompozicijos ir fortepijono klasę.
1910–1923 m. dėstė Sankt Peterburgo konservatorijoje; profesorius. Koncertavo kaip pianistas ir dirigentas.
Kūryboje tęsė „Galingojo sambūrio“ tradicijas. Kūriniuose fortepijonui (2 koncertai, 1809 m., 1909; Ukrainietiškoji rapsodija fortepijonui ir orkestrui, 1907; sonata, preliudai) plėtojo etnografinį ir virtuozinį M. Balakirevo stilių. Dar sukūrė dvi simfonijas (1887 m., 1917 m.), simfoninių poemų, koncertą smuikui ir orkestrui (1915 m.), romansų.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Sergejus Liapunovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 68 psl.