Senojo kovotojo ševronas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
SS štandartenfiureris Max Seela su senojo kovotojo ševronu

.

Senojo kovotojo ševronas (vok. Ehrenwinkel für Alte Kämpfer) - specialus skiriamasis garbės ženklas (sidabrinis ševronas), nešiotas ant dešinės rankovės, kuris būdavo suteikiamas seniausiems SS nariams. Įvestas 1934 m. vasario mėn.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Senojo kovotojo antsiuvas

Ant partinės palaidinės rankovės siūdavo juodą ševroną, persiūtą dviem sidabraspalviais (aliumininiais) siūlais. SS daliniuose ševroną ant pradžioje dėvėtos juodos uniformos (vėliau žemės pilkumo, dar vėliau - pilkai žalio munduro) sudarydavo trys lygiagrečios galionų juostelės.
Būdavo naudojamas ir kitokios formos antsiuvas, kurį sudarydavo galioninis ševronas, prisiūtas ne tiesiogiai prie rankovės, bet prie audeklinio trikampio (juodo, žemės pilkumo ar pilkai žalio, pagal uniformos, kuria buvo skirtas, spalvos) kampu žemyn.

1935 m. buvo įvesta ševrono versija, skirta SS nariams, kurie buvo Vokietijos policijos ar vermachto veteranai. Šis ševronas turėjo sidabraspalvę aštuonkampę žvaigždutę ševrono viduje.

Teisė nešioti[taisyti | redaguoti kodą]

Teisę nešioti ševroną gaudavo tik tie SS nariai, kurie į NSDAP įstojo „kovos tarpsnyje“, iki momento, kai 1933 m. sausio 30 d. reichsprezidentas P. Hindenburgas paskyrė A. Hitlerį Vokietijos reichskancleriu.
Teisė nešioti senojo kovotojo ševroną buvo laikoma didele garbe, kadangi buvo paliudijimas, kad šis asmuo ištikimas nacionalsocializmo idėjoms ir tapo jo šalininku, kol NSDAP neturėjo valdžios ir priklausymas jai ne teikė privilegijų, o kėlė nemažai pavojų.

Vėliau teisę nešioti šį ševroną gavo ir Austrijos esesininkai, tapę SS nariais iki 1938 m. anšliuso, kai Austrijos esesininkai buvo persekiojami ir net internuojami specialiose stovyklose.

Žinomesni apdovanotieji Senojo kovotojo ševronais[taisyti | redaguoti kodą]

Apdovanotieji išdėstyti pagal priklausomybę ir įstojimo metus.