Senoji Žagarė
| Senoji Žagarė | ||
|---|---|---|
| Gyvenvietė panaikinta XX a. pradžioje | ||
  Senoji Žagarė |
||
| 56°21′40″š. pl. 23°15′00″r. ilg. / 56.361°š. pl. 23.250°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Joniškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Žagarės seniūnija | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Старые Жагоры; Жагоры Старые | |
Senoji Žagarė – buvęs miestelis Joniškio rajono savivaldybėje, dabar šiaurės vakarinė Žagarės miesto dalis, kurią Švėtės upės skiria nuo Naujosios Žagarės.
Tai Žagarės senamiestis, saugomas valstybės kaip urbanistikos paminklas.[1] Išsaugotas XVI a. gatvių tinklas, turgaus aikštė, akmeniniai grindiniai, raudonų plytų namai, beveik nesuardyta XIX a. architektūra, saviti pastatai (tarp jų vilnų karšykla), XX a. tarpukario muitinės pastatas, išlikę keletas XVII–XVIII a. molio ir vietinio dolomito statinių.[2] Stovi medinė Senosios Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, pastatyta 1712 m., už bažnyčios yra Senosios Žagarės miesto kapinės Švėtės pakrantėje. Išlikusi viena iš Žagarės sinagogų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki XIX a. pabaigos dabartinėje Žagarės vietoje buvo du savarankiški miesteliai – Senoji Žagarė kairiajame upės krante ir Naujoji Žagarė dešiniajame. Senosios Žagarės dvaras minimas 1490 m. ant Žagarės I piliakalnio. 1495 m. prie jo leista rengti turgų, prieš 1499 m. pastatyta Senosios Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.[3] 1595–1797 m. Senojoje Žagarėje veikė muitinė. XVII a. Senoji Žagarė priklausė Biržuvėnų valsčiui. Miestelis labai nukentėjo per XVII–XVIII a. Šiaurės karus. 1857 m. Senosios ir Naujosios Žagarės miestelius nupirko Dmitrijus Naryškinas. 1897 m. Senojoje Žagarėje gyveno 2527 žmonės.[4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Senoji Žagarė ir Mergelė Barbora Žagarietė. Etaplius.lt (tikrinta 2022-03-10).
- ↑ Žagarės miesto senoji dalis. Archyvuota kopija 2022-05-29 iš Wayback Machine projekto. Kapamatyti.lt (tikrinta 2022-03-10).
- ↑ Žagarė. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-03-10).
- ↑ s:ru:ЕЭБЕ/Жагоры Старые. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 219 psl.