Sen Žil Krua de Vi

Koordinatės: 46°41′54″ š. pl. 01°56′22″ v. ilg. / 46.69833°š. pl. 1.93944°r. ilg. / 46.69833; 1.93944 (Sen Žil Krua de Vi)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sen Žil Krua de Vi
pranc. Saint-Gilles-Croix-de-Vie
      
Žvejų uostas, už jo matosi į stotį atvykęs traukinys
Sen Žil Krua de Vi
Sen Žil Krua de Vi
46°41′54″ š. pl. 01°56′22″ v. ilg. / 46.69833°š. pl. 1.93944°r. ilg. / 46.69833; 1.93944 (Sen Žil Krua de Vi)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas Luaros kraštas
Departamentas Vandėja (departamentas)
Įkūrimo data 1967 m.
Meras François Blanchet
Gyventojų (2018) 7 759
Plotas 10,46 km²
Tankumas (2018) 742 žm./km²
Altitudė 0–28 m
Pašto kodas 85800
Tinklalapis www.saintgillescroixdevie.fr/
Vikiteka Sen Žil Krua de Vi
Kirčiavimas Señ Ži̇̀l Kruà de Vi̇̀[1]

Sen Žil Krua de Vi (pranc. Saint-Gilles-Croix-de-Vie) – nedidelis miestas Vakarų Prancūzijoje: Luaros krašto Vandėjos departamente. Pajūrio kurortas.

Išsidėstęs Atlanto vandenyno pakrantėje, prie Vi upės žiočių. Atsirado 1967 m., kai susijungė du gretimi miesteliai: Saint-Gilles-sur-Vie ir Croix-de-Vie. Gyventojai daugiausiai verčiasi aptarnaudami poilsiautojus. Svarbi yra ir sardinių žvejyba, anksčiau kurį laiką netgi pirmauta visoje šalyje pagal šių žuvų sugavimą. Pramoniniu būdu garinama jūros druska, garsėja ir pramoginių jachtų bei katerių gamybos įmonė Bénéteau (kartu su padaliniais gaminama produkcija užima 25 % Europos rinkos).

Miestas nuo 2006 m. palaiko partnerystės santykius su Ispanijos Luanco (Astūrijos regionas). Panašūs ryšiai 2021 m. užmegzti ir su Palangos savivaldybe, tikimasi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį.[2]

Įžymybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Šv. Egidijaus bažnyčia iškilo XIV–XV a., o XIX a. ji buvo perstatyta liepsnotosios gotikos ir renesanso stiliais. Navos skliautai išmūryti XVI–XVII a. Ypač vertinami yra pirminės statybos bokštas ir navos šiaurinė pusė, šie pastato elementai paskelbti valstybės globojamais istoriniais paminklais.
  • Kapinėse prie šios šventovės stovi iš apylinkės perkeltas neolitinis menhyras (pranc. Menhir de la Tonnelle). Specialistų yra aukštai vertinami ir iš XV–XVII a. išlikę antkapiniai paminklai.
  • Kraštotyros muziejuje galima apžiūrėti vietinių gyventojų buities ir kultūros eksponatus.
  • Miesto krantinėje 2011 m. pastatyta Prancūzijos lietuvio Antano Mončio skulptūra Gaidys.[3]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Le Patrimoine des Communes de la Vendée. Flohic Editions, t. 2, Paris 2001, ISBN 2-84234-118-X, 1014–1022 psl.