Liepsnotoji gotika
Appearance
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/8/83/Parlement_de_Normandie_Rouen_2009_04.jpg/250px-Parlement_de_Normandie_Rouen_2009_04.jpg)
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/17/St._Anne%27s_Church_Exterior_2%2C_Vilnius%2C_Lithuania_-_Diliff.jpg/220px-St._Anne%27s_Church_Exterior_2%2C_Vilnius%2C_Lithuania_-_Diliff.jpg)
Liepsnotoji gotika (pranc. flamboyant 'liepsnojantis') – architektūrinis stilius, vėlyvosios gotikos paskutinioji fazė Prancūzijos architektūroje. Lietuviškas terminas – spindulinė gotika arba spindulinis (gotikos) stilius.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Liepsnotoji gotika plito XIV a. pabaigoje – XVI a. Pastatyta liepsnotosios gotikos puošnių sakralinių pastatų (Turo katedra, XV a., Vilniaus Šv. Onos bažnyčia), rotušių, rūmų (Ruene, XVI a.). Pastatams būdingas:
- ypatingas puošnumas, formų įmantrumas – sudėtingo piešinio masverkai, skliautų netektoniškos briaunos;
- gausus dekoras – reljefiški ornamentai, kreivos, vingiuotos liepsnos liežuvių pavidalo linijos, žuvies pūslės formos elementai, pleištinės arkos,
- konstrukcijos paprastumas – bažnyčiose atsisakyta triforų, vietoj sudėtingo skerspjūvio piliorių mūryti apskriti stulpai. [1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algė Jankevičienė. Liepsnotoji gotika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 143 psl.