Sekundės bankas
54°53′44.23″ š. pl. 23°54′49.47″ r. ilg. / 54.8956194°š. pl. 23.9137417°r. ilg.
 | |
| Forma | komercinis |
|---|---|
| Pramonė | Bankininkystė |
| Įkurta | 1991 m. rugsėjo 25 d. |
| Centrinė būstinė | Kęstučio g. 53, Kaunas,  Lietuva |
| Svarbiausi darbuotojai | Gintaras Dilys |
| Padaliniai | Kaunas |
„Sekundės“ bankas – 1991–1994 m. Kaune gyvavęs privatus komercinis bankas. Vadovas – Gintaras Dilys.
Bankas buvo įsteigtas 1991 m. rugsėjo 25 d. Bankroto byla buvo paskelbta 1994 m. gruodžio 6 d.[1] Preliminari skola indėlininkams iki banko likvidavimo liko daugiau nei 40 mln. litų.
Lietuvos bankininkystės istorijoje šio banko verslo modelis, pagrįstas finansinės piramidės principu, pagarsėjo kaip amžiaus afera, tapo apgaulingos ir neatsakingos gerovės simboliu. Kriminalinis šleifas lydėjo banką per visą jo gyvavimo laikotarpį, kai kurie jo akcininkai buvo teisėsaugos akiratyje. Bankininkystės sistema Lietuvoje tuo metu nebuvo tobula, labai trūko bankų priežiūros ir kontrolės. Bankas vertėsi rizikingomis operacijomis, kurių metu netekta apyvartinių lėšų, prie jo bankroto vedė teikiami ir neatgaunami kreditai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Sekundės“ bankas buvo įsikūręs Kęstučio g. 53 Kauno ryšininkų mokyklos išnuomotose patalpose,[2] nors oficialiai buvo registruotas Kalniečių g. 127A.[3]
Bankas pasižymėjo ypatingu aktyvumu ir finansiniu agresyvumu. Per televiziją, spaudoje nuolat skambėjo masinantis reklaminis šūkis „Reikia pinigų – pinigų yra“. Žmones traukė didžiulės, dešimtimis skaičiuojamos palūkanos, todėl daugelis „Sekundei“ ne tik patikėjo visas savo santaupas bei laidotuvių pinigus, bet ir pardavė automobilius, butus, kad po metų iš palūkanų nusipirktų du ar net tris. Indėlininkai į Kauną važiuodavo ir iš kitų miestų.
Likus mėnesiui iki bankroto, prasidėjo neramumai, prie banko pastato ėmė būriuotis minios įniršusių indėlininkų. 1994 m. gruodžio mėn. žlugusi „Sekundė“ palietė apie 15 tūkst. indėlininkų. Per dvejus metus šis bankas surinko daugiau kaip 15 mln. JAV dolerių (lito įvedimo dienos kursu – apie 67,5 mln. litų) ir apie 3 mln. Vokietijos markių (8 mln. litų) – neregėtas tais laikais sumas.[4] Žmonės būriavosi prie „Sekundės“ banko būstinės Kaune, kūrė komitetus, varstė teismų duris, kol teko susitaikyti su tuo, jog pinigai prapuolė negrįžtamai.
1994 m. kovo 25 d. sulaikytas banko valdytojas G. Dilys. Buvo iškelta baudžiamoji byla dėl 43 mln. litų iššvaistymo. 1996 m. pavasarį G. Dilys buvo nuteistas kalėti 7 metus, tačiau pinigai taip ir neatsirado. Tai ilgiausiai už finansinius nusikaltimus Lietuvoje kalėjęs žmogus, bet sklandė gandai, kad jis buvo tik atpirkimo ožys, o turtus iš patiklių žmonių susikrovę šešėliniai banko valdytojai liko nenuteisti. G. Dilys bausmę atliko Pravieniškėse. Iš jų paleistas anksčiau laiko 2000 m. dėl nepriekaištingo elgesio.[5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/didziausios_lietuvoje_komerciniu_banku_nelaimes_ir_aferos/ Archyvuota kopija 2016-06-24 iš Wayback Machine projekto. Komercinių bankų Lietuvoje aferos
- ↑ http://www.lrytas.lt/-13230058961321265850-%C5%BElugusi%C5%B3-bank%C5%B3-sienos-mena-ir-d%C5%BEiaugsm%C4%85-ir-ind%C4%97linink%C5%B3-pykt%C4%AF.htm Archyvuota kopija 2011-12-06 iš Wayback Machine projekto. Žlugusių bankų sienos mena ir džiaugsmą, ir indėlininkų pyktį
- ↑ http://www.infokatalogas.lt/komercinis-bankas-sekundes-bankas-112024533/ Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://verslas.delfi.lt/snoras/per-nepriklausomybes-laikotarpi-lietuvoje-bankrutavo-is-viso-14-banku-paskutinis-po-12-metu.d?id=52510137 Sekundės banko bankrotas
- ↑ http://www.diena.lt/dienrastis/tema/liudni-sprogusiu-banku-vadovu-likimai-391938/psl-3 Liūdni „sprogusių“ bankų vadovų likimai