Savona
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Savona it. Comune di Savona | |
|---|---|
.svg) 
| |
.jpg) | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Italija
|
| Regionas |  Ligūrija
|
| Provincija | Savonos provincija |
| Meras | Federico Berruti |
| Gyventojų | 62 553 |
| Plotas | 65,55 km² |
| Tankumas | 954 žm./km² |
| Altitudė | 4 m |
| Pašto kodas | 17100 |
| Tel. kodas | 019 |
| Miesto globėjas (-ai) | Mūsų Gailestingoji ponia |
Savona (it. Savona) – miestas Italijoje, Ligūrijoje, Savonos provincijos sostinė.
Anksčiau Savono buvo vienas svarbiausių geležies pramonės centrų Italijoje. Vienas iš žymiausių Savonos gyventojų buvo Kristupas Kolumbas, kuris dirbo netoliese žemę aprašydamas savo keliones.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savona yra 40 km į vakarus nuo Genujos ir 150 km į rytus nuo Nicos.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apgyvendintos ligūrų apylinkės atsidūrė romėnų valdžioje apie 180 m. pr. m. e. po Pūnų karų, per kuriuos miestas rėmė Kartaginą. Po Romos imperijos žlugimo 641 m. lombardai užėmė ir sugriovė miestą po trumpo Bizantijos ir ostgotų valdymo. Valdant Karolingams miestas atsigavo kaip grafystės centras. X a. Savonos grafais buvo vyskupai, bet 981 m. titulas atiteko Monferato markizams, o 1084 m. Del Vasto markizams.
Po ilgos kovos su saracėnais XI a. Savona tapo nepriklausoma savivaldybe, imperatoriaus sąjungininke. XIII–XVI a. Savona tapo religinės kultūros sostine dėl svarbių vienuolynų kūrinių. Po to ji kovojo su Genuja, kol buvo užimta 1528 m. Miestas buvo sugriautas, uostas palaidotas. Po to Savona priklausė Genujos respublikai iki Napaleono laikų, o 1815 m. atiteko Sardinijos karalystei.
Žymūs vietiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sikstas IV (Pecorile 1414–1484 m.)
- Julijus II (Albisola 1443–1513 m.)
- Pietro Riario (1447–1474), kardinolas ir popiežiaus diplomatas.
- Leon Pancaldo (1488 or 1490–1538) italų atradėjas.
- Maria Christina of Naples and Sicily (1779–1849 m.) Sardinijos karalienė mirė čia 1849 m.
- Gabriello Chiabrera (1552–1638), poetas.
- Paolo Boselli (1838–1932), Italijos ministras pirmininkas per Pirmąjį pasaulinį karą.
- Gianni Baget Bozzo (g. 1925), dvasininkas ir politikas.
- Renata Scotto (g. 1934 m.), operos dainininkas.
- Sandro Pertini (gimė Giovanni di Steloje (Savona), 1896 m. rugsėjo 25 d. – Roma, 1990 m. vasario 24 d.) Italijos prezidentas.
- Daniela Poggi (1956 m.), aktorė.
- Elenoire Casalegno (1976), aktorė.
- Susanna Bonfiglio (Savona, 1974 m. rugsėjo 8 d.), italų krepšininkas.
- Enrico Cucchi (1965–1996), italų futbolininkas.
- Christian Panucci (g. 1973 m. balandžio 12 d.), italų futbolininkas.
- Michele Marcolini (g. 1975 m. spalio 2 d.), italų futbolininkas.
- Stephan El Shaarawy (g. 1992 m. spalio 27 d.), italų futbolininkas.