Pereiti prie turinio

Sausumos pusrutulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sausumos pusrutulis

Sausumos pusrutulis (angl. Land hemisphere) – Žemės rutulio paviršiaus pusė, taip išskirta, kad turėtų maksimalų sausumos plotą. Jos centras yra 47°24′42″š. pl. 2°37′15″v. ilg. / 47.411667°š. pl. 2.620833°v. ilg. / 47.411667; -2.620833 (Prancūzijoje, île Dumet sala Biskajos įlankoje netoli Sen Nazero)[1][2] arba 47°13′ š. pl. 1°32′ v. ilg. / 47.217°š. pl. 1.533°r. ilg. / 47.217; 1.533 (Nantas, Prancūzija).[3] Kitas analogiškas pusrutulis yra vandens pusrutulis.

Sausumos pusrutulyje yra beveik 7/8 Žemės sausumos: Europa, Afrika, Šiaurės Amerika, beveik visa Azija, dauguma Pietų Amerikos. Europa yra šio pusrutulio centre. Tačiau net ir sausumos pusrutulyje vandenynų plotas viršija, nors ir nedaug, sausumos plotą. Žemėje tik 29,2 % jos paviršiaus yra sausuma.[4] Ir jei daugiau kaip 85,6 % šio ploto būtų viename pusrutulyje, jis turėtų daugiau sausumos nei vandens. Laikais, kai egzistavo toks superkontinentas kaip Rodinija, Žemėje egzistavo ir sausumos pusrutulis, kuriame dominavo sausuma.

  1. Berget, Alphonse (1913). „Répartition géographique des Océans (détermination du pôle continental)“. Annales de l'Institut océanographique. 10 (prancūzų). V.
  2. pranc. {{{1}}} L’île Dumet : le nombril du monde Archyvuota kopija 2013-11-10 iš Wayback Machine projekto.
  3. Boggs, Samuel Whittemore (1945 m. gruodžio mėn.). „This Hemisphere“. Journal of Geography. 44 (9): 345–355. doi:10.1080/00221344508986498.
  4. Pidwirny, Michael (2006) "The Greenhouse Effect". Fundamentals of Physical Geography, 2nd Edition