Sausumos pusrutulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sausumos pusrutulis
Sausumos pusrutulis

Sausumos pusrutulis (angl. Land hemisphere) – Žemės rutulio paviršiaus pusė, taip išskirta, kad turėtų maksimalų sausumos plotą. Jos centras yra 47°24′42″š. pl. 2°37′15″v. ilg. / 47.411667°š. pl. 2.620833°v. ilg. / 47.411667; -2.620833 (Prancūzijoje, île Dumet sala Biskajos įlankoje netoli Sen Nazero)[1][2] arba 47°13′ š. pl. 1°32′ v. ilg. / 47.217°š. pl. 1.533°r. ilg. / 47.217; 1.533 (Nantas, Prancūzija).[3] Kitas analogiškas pusrutulis yra vandens pusrutulis.

Sausumos pusrutulyje yra beveik 7/8 Žemės sausumos: Europa, Afrika, Šiaurės Amerika, beveik visa Azija, dauguma Pietų Amerikos. Europa yra šio pusrutulio centre. Tačiau net ir sausumos pusrutulyje vandenynų plotas viršija, nors ir nedaug, sausumos plotą. Žemėje tik 29,2 % jos paviršiaus yra sausuma.[4] Ir jei daugiau kaip 85,6 % šio ploto būtų viename pusrutulyje, jis turėtų daugiau sausumos nei vandens. Laikais, kai egzistavo toks superkontinentas kaip Rodinija, Žemėje egzistavo ir sausumos pusrutulis, kuriame dominavo sausuma.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Berget, Alphonse (1913). „Répartition géographique des Océans (détermination du pôle continental)“. 10 (prancūzų). V. Annales de l'Institut océanographique. {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= (pagalba)
  2. pranc. {{{1}}} L’île Dumet : le nombril du monde Archyvuota kopija 2013-11-10 iš Wayback Machine projekto.
  3. Boggs, Samuel Whittemore (1945 m. gruodžio mėn.). „This Hemisphere“. Journal of Geography. 44 (9): 345–355. doi:10.1080/00221344508986498.
  4. Pidwirny, Michael (2006) "The Greenhouse Effect". Fundamentals of Physical Geography, 2nd Edition