Vandens pusrutulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vandens pusrutulis

Vandens pusrutulis (angl. water hemisphere) – Žemės rutulio paviršiaus pusė, taip išskirta, kad turėtų maksimalų vandens plotą. Jo centras yra 47°13′ p. pl. 178°28′ r. ilg. / 47.217°š. pl. 178.467°r. ilg. / 47.217; 178.467, netoli Naujosios Zelandijos Baunčio salų.[1] Likusi Žemės pusė yra sausumos pusrutulis, kurio centras yra Prancūzijoje.

Vandens pusrutulyje yra tik 1/8 Žemės sausumos paviršiaus[1]: Australija, N. Zelandija, Antarktida, Malajų salynas, pietinė Pietų Amerikos dalis, Vandens pusrutulį sudaro dauguma Ramiojo vandenyno ir Indijos vandenyno.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Boggs, Samuel Whittemore (1945 m. gruodžio mėn.). „This Hemisphere“. Journal of Geography. 44 (9): 345–355. doi:10.1080/00221344508986498.