Saulvedis Cimermanis
| Saulvedis Cimermanis latv. Saulvedis Cimmermanis | |
|---|---|
| Gimė | 1929 m. liepos 3 d. Jaungrivniekai, Alūksnės rajonas |
| Sutuoktinis (-ė) | Dzidra Cimermanė |
| Veikla | latvių etnologas |
| Organizacijos | Latvijos universitetas |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Latvijos universitetas |
Saulvedis Cimermanis (latv. Saulvedis Cimmermanis, g. 1929 m. liepos 3 d. Jaungrivniekai, Alūksnės rajonas) – latvių etnologas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1949–1952 m. studijavo Latvijos universitete. 1990 m. habilituotas daktaras, 1992 m. Latvijos mokslų akademijos narys.
1951–1954 m. dirbo Latvijos etnografiniame buities muziejuje, 1954–1956 m. Etnografijos ir folkloro institute. Nuo 1956 m. Latvijos istorijos instituto mokslo darbuotojas, 1971–1995 m. etnografijos sektoriaus vedėjas. Latvijos universiteto dėstytojas, nuo 1993 m. profesorius. 1995–2002 m. Letonikos tarybos pirmininkas.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kuršo ir Žiemgalos žemės ūkio darbininkų buitis XIX a. antroje pusėje, 1959 m.
- Latvijos etnografinis buities muziejus, 1964 m., 2 leid. 1966 m. ir rusų kalba
- Latvių liaudies buities paminklai: Trobesiai ir jų įrengimas, Riga: Zinatne, 1969 m.
- Žvejyba ir žvejai Latvijoje XIX a., 1999 m.).
- LĪBIETIS VAI LĪVS? Livones.lv Archyvuota kopija 2008-04-11 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Etnografs profesors Dr. habil. hist. Saulvedis Cimermanis, Rīga: Latvijas vēstures institūta apgāds, 1999. ISBN 9789984601854
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vacys Milius. Saulvedis Cimermanis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 131 psl.