Saulius Vengris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Saulius Vengris (g. 1942 m. kovo 6 d. Vilniuje) – lietuvių fizikas, gamtos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19591964 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete. Po baigimo paskirtas dirbti asistentu Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedroje. 1975 m. apgynė fizikos ir matematikos kandidato (dabar – mokslų daktaro) disertacją tema „Skylių fotogeneracija ir pernaša amorfiniame ir skystajame selene“[1] (vadovai Jurgis Viščakas ir Gytis Juška). Nuo 1983 m. yra Fizikos fakulteto Kietojo kūno elektronikos katedros docentas. 19921993 m. buvo Fizikos fakulteto dekanu, nuo 19932002 m. – Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektorius, 20022005 m. – Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius. Nuo 2005 m. yra Vilniaus dailės akademijos strateginės raidos prorektorius.

Buvo aktyvus FiDi dalyvis.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Saulius Vengris. Puslaidininkinių struktūrų (tranzistorių, tiristorių, optronų ir lazerių) veikimo pagrindai: metodiniai nurodymai. Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko universitetas, 1979. – 64 p.:iliustr.
  • Saulius Vengris. Puslaidininkinių diodų veikimo principai: metodiniai nurodymai. Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko universitetas, 1979. – 82 p.:iliustr.
  • Alfonsas Juodviršis, Mečislovas Mikalkevičius, Saulius Vengris. Puslaidinikių fizikos pagrindai. Vilnius: „Mokslas“, 1985. – 352 p.:iliustr.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Sveikiname Vilniaus universiteto ir Puslaidininkių fizikos instituto mokslininkus ir pedagogus Saulių Vengrį, Gytį Jušką ir Romualdą Brazį. Fizikų žinios, 2002, Nr.22.