Saulius Lapėnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Biography note.svg  Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Saulius Lapėnas
Gimė: 1962 m. kovo 14 d. (57 metai)
Lietuva Mažeikiai
Tėvas: Leonas Lapėnas 1937.01.12 gimė Biržų raj. Meilūnų kaime. 1996.03.01 mirė ir palaidotas Karmėlavos kapinėse.
Motina: Romualda Lapėnienė 1940.01.17 gimė Mažeikiuose.
Sutuoktinis(-ė): Jolita Lapėnienė, Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus vedėja.
Vaikai:

Sūnus Mantas Lapėnas baigė informatikos studijas Viniaus universitete ir dirba vienoje iš informatikos kompanijų Vilniuje, o duktė Laura Lapėnaitė baigusi teisės studijas Vilniaus universitete, dirba Vilniuje.

Veikla: Lietuvos ir Jurbarko rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, analitinių straipsnių autorius, tinklaraštininkas.
Partija: nepartinis tradicinis liberalas
Alma mater: Vilniaus inžinerinis statybos institutas
Žymūs apdovanojimai:

2012 m. apdovanotas Jurbarko rajono savivaldybės ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“ 201č m. apdovanotas LR VRM garbės ženklu „Už nuopelnus vidaus reikalų sistemai“

Saulius Lapėnas (g. 1962 m. kovo 14 d. Mažeikiuose) – architektas, Lietuvos ir Jurbarko rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1964–1966 metais su tėvais gyveno Pakruojyje. 1969–1974 mokėsi Varėnos vidurinėje mokykloje. O nuo 1974 metų mokslus tęsė Šakių rajono Gelgaudiškio vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1980 metais.

1980 metais įstojo į Vilniaus inžinerinio statybos instituto Architektūros fakultetą. Jau po antro kurso, beveik visi kursiniai projektai ir diplominis darbas (Jurbarko miesto centrinės dalies sutvarkymas) siejosi su Jurbarko kraštu. 1984 metais vedė Jolitą Vasiliauskaitę (Lapėnienę), 1986 gimė sūnus Mantas, o 1988 gimė duktė Laura.

Nuo 1985 m. gyveno ir dirbo Jurbarke. Visada laikėsi principo: projektuoti ir įgyvendinti. Jurbarko bendruomenė džiaugėsi išsipildžiusiais lūkesčiais: pastatais Jurbarko mieste ir rajone, atgaivintu Imsrės upeliu ir sutvarkytais pasivaikščiojimo takais, įrengtomis vaikų žaidimo aikštelėmis, kartu su laiudies meistrų klubo narių pagalba pastatytomis skulptūromis.

1986 m. buvo išrinktas Jurbarko miesto vykdomojo komiteto pirmininku, 1989 m. – buvo išrinktas Jurbarko rajono vykdomojo komiteto pirmininku, 1988 m. – LPS Jurbarko skyriaus buvo deleguotas ir dalyvavo Steigiamajame Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavime, 1990 m. – Jurbarko rajono savivaldybės valdytojas. Nuo 1988 m. iki 1989 m. buvo Lietuvos komunistų partijos narys. Po sausio 13-osios įvykių bei sėkmingai įveiktos Rusijos ekonominės blokados ir pučo, praėjus porai mėnesių, atsistatydino iš Jurbarko rajono savivaldybės valdytojo pareigų.


1991 m. įregistravo projektavimo įmonę „Sala“. Vėliau su bendraminčių komanda įkūrė S.Lapėno komanditinę ūkinę bendrovę „Akcentas“. 1992 m. įregistravo S.Lapėno įmonę „Asla“. Šiose įmonėse dirbo direktoriumi bei architektu iki 2000 metų.

1995 m. įstojo į Lietuvos liberalų sąjungą. Įregistravus šios sąjungos Jurbarko skyrių, buvo išrinktas skyriaus pirmininku. Nuo 1995 m. nuolat dalyvaudavo savivaldybių rinkimuose ir buvo renkamas į Jurbarko rajono savivaldybės Tarybą .


2000–2008 m. dirbo Seimo nariu, kuriuo tapo išrinktas Jurbarko rinkimų apygardoje Nr.62. Seime dirbo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, Ekonomikos komitete, Kaimo reikalų komitete bei Verslo ir užimtumo komisijoje. Darbo Seime metu priklausė Liberalų frakcijai, o vėliau, pakeitus pavadinimą, Liberalų ir Centro frakcijai.

Seimo narys nuo 2000-10-19 iki 2004-11-14 2000-10-24 – 2002-05-06 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto narys; 2002-05-07 – 2004-11-14 Ekonomikos komitetas Komiteto narys; 2001-04-24 – 2004-11-14 Verslo ir užimtumo komisija Komisijos narys; 2000-12-07 – 2004-11-14 Seimo delegacija Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje, narys. Per 2000–2004 metų kadenciją, Sauliaus Lapėno teikti ir Seime priimti aktai sudarė sąlygas: – Mažųjų miestelių (iki 3000 gyventojų) gyventojams, norintiems verstis kaimo turizmo paslaugų teikimu, panaikintas reikalavimas registruoti ūkininko ūkį; – Panaikintas pelno mokestis individualioms, komanditinėms ir tikrosioms ūkinėms bendrijoms, vykdančioms apyvartą iki vieno milijono litų per metus. Tai buvo konkreti ir apčiuopiama 4-5 mln. litų parama tūkstančiams smulkiųjų įmonių visoje Lietuvoje; – Praplėstas darbų pagal verslo liudijimus sąrašas, o tai galimybė sukurti darbo vietą sau ir užsidirbti; – P.Cvirkos gimtinės pastatų stogų renovacijai 40 tūkst. litų, Jurbarko rajono ligoninės renovacijos darbams 150 tūkst. litų, Smalininkų vandens matavimo stoties renovacijai 100 tūkst. litų, Smalininkų specialiosios internatinės mokyklos pastatų remontui 215 tūkst. litų; – Sauliaus Lapėno iniciatyva buvo surengtos trys konferencijos Nemuno upės panaudojimo turizmo klausimais, pakoreguota Lietuvos turizmo strategija, kuri tapo naudingesne Jurbarko kraštui. Įgyvendinant prieplaukų įrengimo programą, buvo panaudotos milijoninės struktūrinių fondų ir biudžeto lėšos. 2004 metais buvo Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus patikėtiniu rinkiminėje kampanijoje, siekiant jam antra kartą užimti Lietuvos Respublikos Prezidento postą.


LR Seimo narys nuo 2004-11-15 iki 2008-11-17 2004-11-18 – 2005-12-12 Kaimo reikalų komitetas, Komiteto narys; 2005-12-13 – 2008-11-17 Ekonomikos komitetas, Komiteto narys; 2004-12-16 – 2007-03-21 Verslo ir užimtumo komisija, Komisijos narys; 2006-11-28 – 2008-11-17 Etikos ir procedūrų komisija, Komisijos narys; 2007-03-22 – 2008-11-17 Verslo ir užimtumo komisija, Komisijos pirmininkas; 2004-11-15 – 2005-10-12 Liberalų ir centro frakcija, Frakcijos seniūno pavaduotojas; 2005-10-13 – 2008-11-17 Liberalų ir centro sąjungos frakcija, Frakcijos narys; 2004-11-15 – 2005-10-19 Seniūnų sueiga, narys.

Per 2004–2008 metų kadencijos LR Seime metu siekė šių tikslų: – Atstovauti kaip galima platesnį rinkėjų nuomonių ir interesų spektrą, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų ar priklausymo vienai ar kitai partijai; – Neatitrūkti nuo rinkėjų; – Domėtis verslo sąlygomis ir jų gerinimu. Per šiuos darbo metus registravau keletą pataisų įstatymams bei aktyviai dalyvavau Seimo Verslo ir užimtumo komisijos darbe. Džiaugiuosi, kad mokesčių ir kitų suvaržymų mažinimas jau šiek tiek paskatino privataus sektoriaus augimą, o tai leido sukurti taip reikalingas darbo vietas ir per priaugantį verslą padidinti pajamas į Lietuvos savivaldybių biudžetus; – Papildomai gauti finansinius išteklius rinkiminei apygardai. Buvo įgyvendintas 2004 m. rinkiminės kampanijos metu duotas pažadas surasti lėšų A.Giedraičio-Giedriaus gimnazijos sporto komplekso statybai vykdyti ir užbaigti dar šios kadencijos Seime laikotarpiu. Šiam objektui buvo gautos visos reikalingos lėšos. Sauliaus Lapėno teikti ir Seime priimti teisės aktai sudarė sąlygas parengti ir priimti Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymą. Visa šios kadencijos LR Seime veiklos ataskaita: Seimo nario Sauliaus Lapėno veiklos ataskaita 2004–2008


Nuo 2008 m. gruodžio mėnesio dirbo LR Vidaus reikalų ministro patarėju įvairiais ES finansuojamų struktūrinių fondų (Išorės sienų, Grąžinimo, Regioninės plėtros) klausimais. Saulius Lapėnas įgavo naujos praktinio darbo patirties: turėjo galimybę būti šalia įvykių ir sprendimų, priimamų ne tik šioje ministerijoje, bet ir kitose ministerijose, departamentuose bei LR Seime. Tai didele dalimi lėmė dabartinę situaciją ir pokyčius Lietuvoje bei Jurbarko krašte. Beveik dvejus metus, būdamas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariu, kasdieniniame darbe skyrė nemažai dėmesio šiam kraštui, kuriame ir toliau matė savo šeimos ilgalaikę ateitį. Nors tuo metu daugelį žeidė Jurbarko probleminės teritorijos pavadinimas „problemine“, tačiau būtent šis statusas Jurbarkui garantavo investicijas, net ir po 2008 metų, prasidėjus ekonominei krizei. Būtent krizės metu buvo įgyvendintas Jurbarke projektas „Senojo miesto naujos galimybės“ Kauno gatvėje ir prie Nemuno, dviračių takų trasos, daugiabučių renovacija dėkingomis gyventojams sąlygomis, daugelio seniūnijų centruose esančių miestelių sutvarkymas, sporto aikštynai ir t. t. Vien per pastaruosius metus Jurbarko kraštas kaip probleminė teritorija sulaukė beveik 60 mln. Lt (beveik pusę šių investicijų administravo VRM) investicijų ir tai tęsėsi po 2008 metais prasidėjusios krizės.


1995–1997 m., 1997–2000 m. ir iki 2000 m. lapkričio mėn. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys, 2000 m. balandžio – lapkričio mėn. šios tarybos Vietinio ūkio ir verslo komiteto pirmininkas. Išrinktas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariu ir 2003 m., bet mandato atsisakė. Nuo 2011 m. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys. [1]

[2]

Visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1996 metų beveik kasmet organizuoja Gatvės krepšinio turinyrus S.Lapėno taurei laimėti, nuo 2007 metų beveik kasmet dalyvauja organizuojant menų festivalį „PILIES AIDAS“ Panemunės pilyje, savo tinklaraštyje www.slapenas.lt kartu su laikraščiu „Šviesa“ organizavo švietėjišką programą „INVESTICIJOS TAI PAPRASTA“ apie ekonomiką ūkiškai – pradedantiems, gvildenamos tradicinio liberalizmo idėjos. Saulius Lapėnas remia (ne tik finansiškai) kūrybingumą ir inovatyvumą skatinančius jaunimo ir bendruomenių renginius, dažnai ir pats juose dalyvauju su savo kūryba. Saulius lapėnas rašo analitinius straipsnius įvairiomis aktualiomis Lietuvos valstybei ir jos gyventojams temomis, su kuriais yra galimybė susipažinti www.slapenas.lt ir Lietuvos žiniasklaidoje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]