Sanukio žemė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Sanukio žemė
讃岐国

VII a. – 1872

→

Sanukio žemė Japonijos žemėlapyje

Valstybė

Japonija

Regionas

Nankaido regionas

Administracinis centras

Takamatsu

Apskritys

3

Vikiteka

Sanukio žemėVikiteka

Sanukis (jap. 讃岐国 = Sanuki no kuni) – senoji Japonijos žemė, kurios vietoje dabar yra Kagavos prefektūra. Viena iš keturių tradicinių žemių Šikoku saloje.

Geografija

Sanukio žemė užima šiaurės rytinį Šikoku salos kampą. Šiaurėje regioną skalauja Seto jūra, kurioje yra nedidelės salelės (Megidžima, Ogidžima ir Šivaku salynas). Didelės salos šiauriau, tokios kaip Naošima ir Šiodošima, ilgą laiką buvo administruojamos iš Bidzeno žemės, ir tik nuo Edo laikotarpio priskirtos Sanuki provincijai. Ties Naruto sąsiauriu rytuose ribojasi su Avadžio žeme. Pietuose ribojasi su Avos žeme, o pietvakariuose - su Ijo žeme.

Pietinė Sanukio teritorija yra kalnuota ir retai gyvenama, čia driekiasi Sanukio kalnų grandinė, atskirianti Sanukį nuo Avos. Šiaurinėje dalyje tarp kalnų įsiterpusios 3 didelės lygumos, kurių didžiausia (ir ryčiausia) yra Sanukio lyguma su Takamacu miestu.

Istorija

Kodžikio senoviniuose tekstuose Sanukio teritorija buvo vadinama Ijorihiko (jap. 飯依比古 = Iyorihiko), bet alternatyviai naudotas ir Sanukio taponimas. Kaip administracinis vienetas Sanukis buvo įkurtas VII-ame amžiuje. Pagal administracinį suskirstymą, tai buvo Nankaido provincijos dalis.

Manoma, kad senoji Sanukio sostinė turėjo būti netoli Sakaidės (tiksli vieta patvirtinta 2012 m.). Viduramžiais svarbiausiu tapo Takamacu miestas, kuris ir dabar yra Kagavos prefektūros sostinė. Pagrindinė žemės maldykla buvo Tamura maldykla, o šventykla - Sanuki Kokubundži.

VIII a. čia gimė žymus budistų vienuolis Kūkajus. Jo kelionės po provinciją susijusios su žymiomis budistinėmis šventyklomis, kurios ilgainiuo tapo piligriminio kelio dalimi. IX a. žemės gubernatoriumi buvo žymi asmenybė Sugavara Mičidzanė. Baigiantis Heiano laikotarpiui provincijoje įsitvirtino Heike klanas, bet garsiame Jašimos mūšyje jis pralaimėjo Minamotų klanui. Vėliau čia įsitvirtino Hosokavų giminė.

Sengoku laikotarpiu Sanukį valdė Mijošių klanas. Į Sanukio valdymą įsikišo ir Čiosokabių klanas, tačiau jiems pralaimėjus mūšį prieš Tojotomį Hidejošį, Sanukis atiteko pastarajam ir jo žmonėms. XVI a. pabaigoje šią žemę gavo generolas Ikoma Čikamasa, kuris pavertė Takamacu pilį savo pagrindine tvirtove.

Edo laikotarpiu Sanukio žemėje susiformavo 3 feodaliniai domenai (han). Takamacu domeną valdė Macudairos, Marugame ir Todocu domenus - Kiogoku giminė. XIX a. viduryje žemėje buvo priskaičiuojami 365 kaimai, kurie buvo grupuojami į 12 valsčių (gun). 1872 m. domenai buvo panaikinti, ir Sanukio žemė paversta Kagavos prefektūra.

Senosios Japonijos žemės