Santa Isabelė (sala)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Santa Isabelė – ilgiausia iš Saliamono Salų ir didžiausia sala Isabelės provincijoje. Salos ilgis siekia apie 200 km, plotis 22 km, plotas 2999 km².

Šuazelis yra vakaruose, Malaita yra rytuose, Ramusis vandenynas – šiaurėje, o Gvadalkanalis pietuose.

Aukščiausias kalnas saloje yra Sasaris (1220 m). Maruto upė teka iš to kalno į vandenyną prie Hofio. Administracinis centras yra Buala, kur yra aerouostas. Kitas svarbus salos kaimas yra Samasodu.

Istorija

Pirmi europiečiai saloje buvo ispanai, vadovaujami Álvaro de Mendaña de Neira, kurie 1568 m. čia apsistojo, kad pastatytų valtis gretimų salų žvalgybai. Jie labai greitai įsivėlė į konfliktus su vietiniais.

Neradę aukso, aptikę mažai maisto ir sutikę priešiškus gyventojus, ispanai persikėlė į Honiarą Gvadalkanalyje. Jų kolonija išmirė.

XIX a. Santa Isabelės gyventojai kentėjo nuo europiečių, kurie grobė vietinius darbams plantacijose. XX a. pradžioje saloje išplatinta krikščionybė.