Álvaro de Mendaña de Neira

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Alvaras de Mendanja de Neira

Alvaras de Mendanja de Neira (Álvaro de Mendaña de Neira; 15421595 m. spalis) – Ispanijos keliautojas, Ramiojo vandenyno tyrinėtojas.

Gimė Kongosto miestelyje Leone, buvo Ispanijos kolonijų administratoriaus Lopės Garsijos de Kastro sūnėnas. Atvyko į Peru vicekaralystę, kurios vicekaraliumi tuomet buvo Garsija de Kastro.

Ispanų keliautojas Pedras Sarmientas de Gamboa pasiūlė vicekaraliui surengti kelionę jūra į vakarus ieškant aukso. Tačiau Garsija de Kastro kelionei vadovauti paskyrė Medanja de Neirą. 1567 m. lapkričio 20 d. du laivai su 150 žmonių įgula išplaukė iš Kaljao uosto į pietvakarius, ieškodami mitinės Terra Australis. 1568 m. ekspedicija pasiekė Niuės ir Tuvalu salas, vėliau – Saliamono Salas (ištyrinėjo Santa Isabelės, Gvadalkanalio, San Kristobalio ir kt. salas). Neradę aukso, keliautojai pro Veiko salą grįžo į Akapulką.

Vėliau Alvaras de Mendanja de Neira bandė surengti antrą kelionę, kad kolonizuotų Saliamono Salas. Nors karaliaus leidimą jis turėjo, po nesėkmingos pirmos kelionės niekas jo remti nebenorėjo, o dėdė jau buvo miręs. Visgi, naujasis vicekaralius Garsija Hurtadas de Mendosa parėmė ekspediciją, tikėdamasis, kad Saliamono Salose įsteigta kolonija padės atbaidyti britų piratus iš Okeanijos. Naują ekspediciją sudarė 4 laivai su 400 žmonių įgula, vedami portugalų kapitono Pedro Fernandeso de Kirozo. 1595 m. keliautojai išplaukė iš Kaljao uosto. Pakeliui jie atrado Markizų salas, vieną iš Kuko salų (Pukapuką), vieną iš Tuvalu salų (Niulakitą), kol pasiekė Saliamono Salas. Ten tuo metu išsiveržė ugnikalnis, o konkistadorų įkurtoje Santa Kruso kolonijoje dauguma kolonizatorių susirgo maliarija. Be to, prieš ispanus sukilo vietiniai gyventojai. 1595 m. spalio 18 d. žuvo ir Alvaras de Mendanja de Neira (Ndende salelėje). Likę ekspedicijos dalyviai pasitraukė į Filipinus.