Šuazelis (sala)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šuazelio sala žemėlapyje

Šuazelis (angl. Choiseul Island) − vulkaninės kilmės sala Saliamono Salų salyne. Tai didžiausia šio salyno sala.

Salos plotas yra 2971 km². Aukščiausias taškas − Maetambės kalnas (1067 m). Gyventojų − 20 000 (1999).

Šuazelis yra pati šiauriausia Saliamono Salų sala. Į vakarus nuo Šuazelio išsidėsčiusi Papua Naujosios Gvinėjos sala Bugenvilis. Salas skiria Bugenvilio sąsiauris. Į rytus nuo Šuazelio − Santa Isabelės sala. Į pietus nuo Šuazelio išsidėsčiusios Velja Laveljos ir Naujosios Džordžijos salos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1568 m. salą atrado ispanų keliautojas Alvaras de Mendanja de Neira ir pavadino ją San Markosu. Tačiau ispanų keliautojas net nebuvo išlipęs į krantą. 1768 m. salą pakartotinai atrado prancūzų keliautojas Luisas Antuanas de Bugenvilis ir pavadino ją Prancūzijos užsienio reikalų ministro Etjeno Fransua Šuazelio garbei.

Iki XIX a. Šuazelio sala europiečiams ypatingo susidomėjimo nekėlė, o santykiai su kaimyninėmis salomis buvo gana priešiški. 1886 m. saloje buvo nustatytas Vokietijos imperijos protektoratas, o 1899 m. − Britanijos imperijos protektoratas. 1916 m. Šuazelyje įsiplieskė karas tarp vietinių genčių, kuris tęsėsi iki 1921 m.

II Pasaulinio karo metais Šuazelyje buvo išsilaipinę ir japonų ir amerikiečių kariai. Tačiau nuo esminių karinių veiksmų, sala buvo pernelyg nutolusi.

1978 m. Šuazelio sala tapo nepriklausomos Saliamono Salų valstybės sala.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]